Lietuviškas medus patiria pasaulinį iššūkį. Darbo našumas – europietiškesnis nei atlyginimai. Maisto atliekų surinkimas – ne užgaida, o būtinybė. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 39-ojoje šių metų „Savaitėje“.

Lietuviškas medus patiria pasaulinį iššūkį

Dėl medaus pertekliaus pasaulio rinkoje nemažai daliai mūsų bitininkų tampa sunku parduoti savo produkciją. Jei tai truks ilgiau, kai kuriuos bičių ūkius gali tekti uždaryti. Lietuvišką medų gali išgelbėti tik maisto pramonininkai ir eksporto organizatoriai.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Per Žolinę Aukštaitijos nacionaliniame parke esančiame Senovinės bitininkystės muziejuje lankytojams pristatyta nauja, intriguojanti, interaktyvi ekspozicija. Stripeikių kaime esantis bitininkystės muziejus, iš visų pusių apsuptas miškų ir girių, užima 4 hektarų plotą. Muziejus įrengtas tradicinėje bitininko sodyboje su pirkia, svirnu, klėtele, tad naujoji ekspozicija įrengta tiek patalpose, tiek lauke. Ypatingas dėmesys skiriamas bitininkystės istorijai, bičių gyvenimui, vaizdžiam bitininko darbo demonstravimui, medaus ir kitų bitininkystės produktų pristatymui.

Čia integruotos net aštuonios edukacinės programos, parengtos Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojų. Atnaujintoje hamakų patalpoje vyksta pikio relaksacijos seansai, kluone lankytojai gali išsikepti meduolių, tradiciniu būdu nusilieti vaško žvakių. Lauko stende net keturiomis kalbomis galima pasiklausyti šio muziejaus įkūrėjo Bronislovo Kazlo minčių.

Muziejaus ekspozicija lankytojus supažindina ne tik su senoviniais, bet ir su pačiais naujausiais bitininkystės metodais. Galima išvysti moderniausią stiklinį avilį ir stebėti, kaip koriuose gyvena bitės, pažinti bites iš arčiau – pasmalsauti apie bites motinėles, darbininkes ir tranus. Be to, atnaujintame muziejuje vyksta paskaitos, koncertai, įvairių skonių medaus ir kitų bičių produktų degustacijos, kūrybinės dirbtuvės. Atrodytų, minėtas muziejus tarsi spinduliuoja tą idilę, kuri supa mūsų bitininkus mėgėjus ir profesionalus. Tačiau, deja, taip nėra: kritusios pasaulinės medaus kainos kaip reikiant spaudžia tuos mūsų bitininkus, kurie iš bitininkystės iki šiol visai neblogai gyveno.

Plačiau apie tai – rubrikoje „Lietuvoje“.

Darbo našumas – europietiškesnis negu atlyginimai

Daugeliui mūsų kalbos apie darbo našumą primena sovietinius šūkius, tačiau iš tikrųjų tai svarbus ekonomikos rodiklis. Kuo daugiau pridėtinės vertės sukuriama, tuo daugiau uždirbti turėtų darbuotojas, tiesa, taip būna anaiptol ne visada.

Teodora RAŠIMAITĖ

Kas gi tas darbo našumas? Jis rodo, kiek pridėtinės vertės sukuriama per vieną darbo valandą ar kiek jos sukuria vienas darbuotojas. Lietuvos darbo našumo vertinimo ataskaitoje, kurią parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skelbiama, kad Lietuva per du dešimtmečius pagal darbo našumo didėjimą, atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą, buvo viena sparčiausiai augusių Europos Sąjungos (ES) šalių, 2017 m. darbo našumas Lietuvoje siekė 75 proc. ES vidurkio (arba 43,2 proc. ES vidurkio, skaičiuojant neįvertinus perkamosios galios skirtumų).

ES darbo našumas palyginamosiomis kainomis 2000–2017 m. išaugo nuo 27,4 iki 33,2 euro per valandą, mūsų šalyje – nuo 6,38 iki 12,95 euro. Dėl darbo našumo augimo pagal perkamosios galios paritetą Lietuvos bendrasis vidaus produktas padidėjo daugiau nei 3 kartus ir 2017-aisiais sudarė 78,6 proc. ES vidurkio.

„Per du dešimtmečius Lietuvos darbo našumas per vieną dirbtą valandą išaugo daugiau nei dvigubai – apie 103 proc., o ES valstybių narių – 21 proc.“, – pranešime cituojamas ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Teigiama, kad tam įtakos turėjo ne tik šiuolaikinių technologijų taikymas, bet ir žemas ekonomikos startas stojant į ES.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Ūkis“.

Maisto atliekų surinkimas – ne užgaida, o būtinybė

Atskirai surinkti maisto atliekas savivaldybes įpareigoja Europos Sąjungos direktyvos, už jų nesilaikymą gresia baudos. Kol kas galime džiaugtis, deja, vos vienu kitu geru pavyzdžiu. Kodėl neskubame rūšiuoti maisto atliekų?

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Lietuvoje maisto atliekų surinkimo sistema daugiau nei 50 tūkst. gyventojų turinčiuose miestuose turėjo būti pradėta diegti nuo šių metų, tačiau kol kas tik kelios savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai rengia galimybių studijas ar vykdo bandomuosius projektus.

Kodėl svarbu pradėti rūšiuoti maisto atliekas? „Rūšiuoti maisto atliekas, t. y. jas atskirti nuo kitų atliekų, reikia dėl to, kad būtų galima jas perdirbti. Iš atskirai surinktų maisto atliekų galima gaminti ne tik biodujas, bet ir kompostą, kuris gali būti naudojamas žemės ūkyje“, – aiškina UAB „Ekokonsultacijos“ projektų vadovė Inga Muliuolė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, kuriais gyventojų į mišrių atliekų konteinerius išmestos maisto atliekos mechaniškai atskiriamos nuo kitų atliekų. Iš tokių atliekų, pasak pašnekovės, galima gaminti biodujas, bet po biodujų gamybos likusi masė būna taip užteršta priemaišomis, kad iš jos pagaminti kokybiško komposto, deja, neįmanoma.

Daugiau šia tema – rubrikoje „Problema“.