Gyvybės langelis per dešimt metų išsaugojo 67 gyvybes

Pasklidus žiniai, kad gyvybės langelyje vėl paliktas naujagimis, jautresnės sielos žmogui suspaudžia širdį – kodėl gi šitaip? Užplūdus emocijoms dažnai nesuvokiama, kad saugiai paliktas vaikutis nėra pasmerkiamas pražūčiai. Jo laukia galbūt labai įdomus, prasmingas ir pasiturimas gyvenimas. O net ir viena išsaugota gyvybė – neįkainojama vertybė.

Audronė FILIMANAVIČIENĖ

Šiemet lapkritį sukaks dešimt metų, kai Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje gyvybės langelis. Vėliau specialių patalpų naujagimiams, kuriuos dėl įvairiausių priežasčių atsisako auginti jų biologiniai tėvai, atsirado ir kitose šalies vietose.

Lietuvoje iš viso įsteigta dešimt gyvybės langelių: du Kaune – Prano Mažylio gimdymo namuose ir Kauno krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, po vieną – Vilniuje, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Panevėžio Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namuose, Šiaulių moters ir vaiko klinikoje, Marijampolės miesto ligoninėje, Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, Tauragės ir Jonavos ligoninėse.

Kaip informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komunikacijos specialistė Eglė Juozėnaitė, nuo 2009 iki 2019 m. birželio gyvybės langeliuose buvo palikti 67 vaikai. 52 pamestinukai jau auga naujose šeimose, 11 mažylių susigrąžino atsikvošėję biologiniai tėvai.

Paprastai gyvybės langeliuose paliekamų naujagimių amžius svyruoja nuo gimimo dienos iki 2–4 dienų, rečiau – iki kelių mėnesių. Tačiau buvę ir išskirtinių atvejų, kai paliktas kūdikis jau buvo sulaukęs maždaug 8–9 mėnesių.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Situacija“.

Ekranų gausa kelia pavojų

Valanda prie išmaniojo telefono, kompiuterio, planšetės ar televizoriaus ekrano pralekia nepastebimai. Vieną ekraną keičiame kitu – ir dar valandos nebėra. Tačiau šis laikas nėra nemokamas. Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto profesorė dr. Roma Jusienė sako, kad jo kaina – mūsų visų, ypač mažų vaikų, sveikata.

Ramutė ŠULČIENĖ

Prof. dr. R. Jusienės vadovaujama mokslininkų grupė 2017–2018 m. atliko tyrimą „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“. Jame dalyvavo per 1 200 šeimų, o iš šių šeimų papildomai buvo tiriami 200 vaikų (4–5 metų) pažintiniai gebėjimai ir savireguliacija. Kaip teigia pašnekovė, tyrimo išvados vienareikšmiškos: ilgesnis vaikų buvimas prie ekranų yra susijęs su įvairiomis fizinės ir psichikos sveikatos problemomis.

Vaikams, kurie prie įvairių ekranų (nesvarbu, kokių: televizijos, planšečių, telefonų ar kompiuterių) praleidžia per daug laiko, būdinga trumpesnė miego trukmė, nesveiko maisto vartojimas, didesnės problemos dėl elgesio ir emocijų, jie dažniau skundžiasi somatiniais sutrikimais. Šie neigiami pokyčiai pasireiškia, jei vaikai prie ekranų per dieną praleidžia 1–2 val. ir ilgiau.

Mokslininkė pabrėžia, kad saugus laikas prie ekranų 1,5–2 metų amžiaus vaikams yra 30 min., 3–5 metų vaikams – 1 val. per dieną. Tai, ką vaikas mato ekrane, kokius žaidimus žaidžia, be abejo, taip pat svarbu. Turinys turi atitikti vaiko amžių. Vis dėlto praleidžiamo laiko trukmė prie IT prietaisų išlieka reikšmingesnis veiksnys nei tai, ką vaikai žiūri ar žaidžia. Todėl, net ir parenkant edukacinius žaidimus, svarbu laikytis rekomenduojamo laiko.

Plačiau šia tema – rubrikoje „Visuomenė“.

Menkės – vis retesnės Baltijos jūroje

Visose pasaulio jūrose ir vandenynuose yra vienokių ar kitokių žuvų išteklių. Kai kurios žuvys aptinkamos tik tame regione ar toje jūroje. Kuo išskirtinė yra mūsų šalies krantus skalaujanti Baltijos jūra?

Laimius STRAŽNICKAS

Paklaustas, kiek ir kokių rūšių žuvų gyvena Baltijos jūroje, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos laikinasis vadovas, jaunesnysis mokslo darbuotojas Antanas Kontautas sakė, jog žuvų įvairove mūsų jūra negali nustebinti taip, kaip, pavyzdžiui, Karibų ar Viduržemio.

„Yra dvi mažos žuvų rūšių įvairovės priežastys. Pirma – gana mažas vandens druskingumas, neleidžiantis čia gyventi tikrosioms sūrių vandenų žuvims. Antra priežastis ta, kad Baltijos jūra yra palyginti jauna, jai – dar tik dešimt tūkstančių metų, skaičiuojant ir ledynmečio ežero periodą, tad iš kur ta didelė įvairovė gali būti?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

A. Kontauto teigimu, Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje aptinkama tik 68 rūšių žuvų. Iš šio skaičiaus tik ne daugiau kaip dvi dešimtys rūšių čia gyvena nuolat, o kitos yra atklydėlės iš sūresnių ar gėlų vandenų. Į mūsų žvejų tinklus prie Smiltynės yra patekusių kardžuvių, jūros priekrantėse sugauta vilkešerių. Šios sūresnių vandenų gyventojos kartais į Baltijos platumas atklysta ieškodamos maisto, pavyzdžiui, vaikydamosi strimeles ar šprotus, atplaukia ir skumbrių. Baltijos jūra joms nėra palanki terpė gyventi dėl mažo vandens druskingumo.

Daugiau informacijos apie tai – rubrikoje „Aplinka“.