Lietuvos įvertinimas – teigiamas, bet namų darbai – neatlikti

Lietuvos ekonomika išlieka stipri ir pasirengusi sunkmečiui, tačiau iki šiol susiduria su tais pačiais iššūkiais – skurdu ir didele atskirtimi. Tokios naujausios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išvados. O kokie siūlymai?

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Dvi savaites Lietuvoje dirbusi TVF Europos departamento misija, vadovaujama Borchos Grasijos, analizavo bendrą šalies makroekonomikos būklę, vertino ūkio raidos tendencijas ir padėtį finansų sektoriuje. Iki birželio 25 dienos vyko TVF misijos dalyvių susitikimai su Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir kitų valstybės institucijų bei privačiojo sektoriaus atstovais.

Remdamiesi misijos metu sukaupta informacija, TVF ekspertai įvertino ekonominį ir finansinį Lietuvos atsparumą potencialiems ateities sukrėtimams. Išvada tokia: mūsų šalies ekonomikos būklė vertinama teigiamai, esame geriau pasiruošę iššūkiams nei prieš dešimtmetį, kai kilo ekonomikos krizė. TVF pagyrė lūkesčius viršijantį šalies ekonomikos augimą – pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 4 proc.

Plačiau apie tai – rubrikoje „Aštri tema“.

Pigesnių prekių linijos – ne vargšams, o išmintingiems

Nors save laikome neturtingos šalies gyventojais, vadinamųjų privačių prekių ženklų „Favorit“, „Optima linija“, „Norfa“ ir kitų produktai mums kelia nepasitikėjimą, ir prisipažinti, kad juos perki, reikia net drąsos. O gal nesame tokie neturtingi, jei kaip kokie snobai mokame daugiau vien už gražias etiketes ir išreklamuotus prekių ženklus?

Berta JANUŠAUSKIENĖ

Viena iš priežasčių, kodėl dažniausiai pigesnės privačiais prekių ženklais (angl. private label) pažymėtos prekės atbaido dalį pirkėjų, kad ir kaip keistai tai skambėtų, yra būtent jų pigumas ar jų, kaip itin pigių, reklama. Vadovaudamiesi liaudies išmintimi, kad pigią mėsą šunys ėda, žmonės šventai įsitikinę, jog brangesni produktai yra geresni, o pigios prekės būti kokybiškos tiesiog negali. Gal kažkada šis postulatas ir buvo teisingas, tačiau šiais laikais lemtingą dalį prekės kainos sudaro išlaidos reklamai, gražiai pakuotei, prekybinis antkainis, žinoma, mokesčiai, tad tikrosios prekių vertės skiriasi visai ne tiek, kiek įsivaizduojame.

Maža to, prekybininkai šią mūsų silpnybę panaudoja prieš mus: nenorite pirkti pigiai – prašom pirkti brangiai. Didesnė kaina – manoma, signalas, kad prekė yra geresnės kokybės, nors anaiptol ne visuomet taip būna, dažnai kokybė, jei ir skiriasi, tai ne tiek, kiek kaina. Žinoma, nesiimsime teigti, kad visos brangios ir pigios prekės yra vienodos kokybės. Tačiau reikia tam tikro pirkėjų sąmoningumo, kad jie galėtų perprasti prekybininkų triukus ir suvokti, kada permoka už gražias etiketes ir prestižą, ypač kai kalbama apie maisto produktus. Pavyzdžiui, pieno ar sviesto kokybė tikrai nesiskiria du kartus, nors kartais esame linkę būtent tiek ir permokėti.

Daugiau informacijos šia tema – rubrikoje „Ūkis“.

Neregiams padeda baltosios lazdelės ir išmaniosios technologijos

Nors orientuotis erdvėje neregiams sunkiau, vis daugiau jų savarankiški ir aktyvūs. Mūsų pašnekovas Tadas Matusevičius sako, kad neregiai mato rankomis, be to, jiems daug padeda įvairios technologijos, kalbantys prietaisai bei išmanieji įrenginiai su specialiomis programėlėmis.

Ramutė ŠULČIENĖ

„Einu kartą per parduotuvės aikštelę ir staiga tiesiai ant manęs atbulas, nemažu greičiu pajuda furgonas. Esu nuo gimimo beveik neregys, todėl ne tik greitai judu, bet ir turiu išsiugdęs žaibišką reakciją. Atšoku atgal likus vos keliolikai centimetrų“, – pasakoja Tadas Matusevičius.

Vyras buvo su baltąja lazdele. Palaukė, kol automobilis sustojo, apėjo furgoną ir, atsisukęs į kabiną, paklausė, ar vairuotojas žino, ką reiškia baltoji lazdelė. „Reiškia, kad durnas“, – pasigirdo vyro balsas iš kabinos. „Nuėjau svarstydamas, kodėl žmonės tokie neinformuoti, neatidūs, pikti. Tada pagalvojau: o ką aš pats padariau, kad jie žinotų daugiau apie mane ir kitus, panašius į mane?“ – apie priežastis, paskatinusias su mumis pasikalbėti, pasakoja Tadas.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Visuomenė“.