Pasiruošti būsto paskolai reikia iš anksto

Gyventi kainuoja, o jei norime gyventi gražiame būste – kainuoja dar daugiau. Domimės, apie ką verta pagalvoti prieš imant paskolą butui ar namui, kad liktų pinigų ir kitiems gyvenimo malonumams.

Ramutė ŠULČIENĖ

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas pastebi, kad ne visi žmonės suvokia, kokią iš tikrųjų kainą teks sumokėti už svajonių būstą. Ją sudaro ne tik reali būsto vertė ir kartais didžiulės palūkanos, bet ir daugybę metų trunkantis įsipareigojimas kiekvieną mėnesį atiduoti tam tikrą savo pajamų dalį. Pasispausti ir pataupyti galima mėnesį, gal pusę metų, bet kai dėl paskolos žmonės nebegali sau leisti pramogauti, turėti pomėgių, įsigyti naujų daiktų – tai tampa ne džiaugsmu, o paprasčiausia našta. Todėl, anot pašnekovo, būsto paskola turėtų būti ne emocinis, o racionaliai apgalvotas žingsnis.

Daugiau apie tai sužinosite rubrikoje „Patarimų mugė“.

Kas kontroliuoja mūsų valstybės turtą?

Mūsų valstybės turtą kontroliuojanti Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija, – įvardijusi šių metų veiklos planą ir prioritetines sritis, tikina, kad jos atlikti auditai turi didesnį ar mažesnį poveikį. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo institucijų noro, galimybių ir išteklių keisti ir keistis.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Visą mūsų valstybės turtą pagal įstatymus įgaliotos kontroliuoti aukščiausiosios audito institucijos, pristačiusios 2019 metų veiklos planą ir šiemet planuojamus baigti auditus, atstovai sakė tęsiantys pasirinktų penkių prioritetinių veiklos sričių analizę. Tai – biudžeto valdysena, švietimas, viešasis valdymas, valstybinės žemės valdymas ir informacinės visuomenės plėtra. Valstybės kontrolės vadovas Arūnas Dulkys pabrėžė, kad valstybės kontrolieriai planuoja šiemet baigti anksčiau pradėtus veiklos auditus.

Tarp jų – statybos leidimų išdavimas ir statybos proceso atitiktis nustatytiems reikalavimams, daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas), vartotojų teisių apsauga, projekto „Rail Baltica“ vidaus kontrolės sistemos ir viešųjų pirkimų valdymas ir kt. Valstybės kontrolė taip pat vertins, ar auditų rekomendacijos įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais.

Beje, kalbėdamas apie savo vadovaujamos institucijos kuruojamą sritį – valstybės turtą, – A. Dulkys atkreipia dėmesį, kad tai – ne tik pastatai ar daiktai, bet ir procesai, kuriuos sukūrėme, sistemos, kurias taikome tam turtui apskaityti ir kontroliuoti. Pavyzdžiui, pernai valstybės kontrolieriai atliko teisėkūros proceso auditą. Nors buvo kritikuojančiųjų, girdi, audito institucija neturėtų vertinti teisės aktų rengimo procesų, Valstybės kontrolės specialistai laikosi nuomonės, kad teisės aktai – tai valstybės turtas, nes jiems sukurti naudojame ribotus savo išteklius.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Lietuvoje“.

Šiukšlintojai stebimi praeivių ir vaizdo kamerų

Nutirpo sniegas ir pasimatė krūvos šiukšlių. Uolūs šiukšlintojai jas veža ir į miškus, ir į parkus ar tiesiog palieka pakelėse. Tiesa, nesnaudžia ir aplinkos sergėtojai, o nustatyti šiukšlinančius asmenis padeda net gamtos stebėjimo kameros.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Verkių regioniniame parke įrengtos vaizdo kameros užfiksavo automobiliu atvykusį vyrą, kuris iš bagažinės traukė juodus plastikinius maišus su statybinėmis atliekomis. Šį kartą šiukšlintoją pavyko užfiksuoti labai aiškiai – vaizdo įraše matyti ir automobilio markė, ir numeriai, ir tai, ką daro žmogus, kokias atliekas išmeta.

„Šiukšlinimo faktą mūsų kameros užfiksavo kovo 19 dieną Verkių regioniniame parke, Verkių miške. Aplinkos teršimas – nuolatinė problema, tad šįkart nusprendėme pasidalyti vaizdo įrašu su visuomene. Kai jis išplito, žmogus sugrįžo ir susirinko šiukšles. Tai, beje, taip pat nufilmavome“, – sako Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovė Jolanta Radžiūnienė.
Istorija baigėsi laimingai, nes surinktas šiukšles asmuo pristatė į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę ir gavo tai patvirtinančią pažymą.

Iš viso minėtų parkų teritorijoje yra įrengtos keturios vaizdo kameros. Jos skirtos stebėti gamtai, gyvūnams, tačiau fiksuoja ir nederamą žmonių elgesį. „Stebime gyvūnų judėjimą, bendrą gyvenimą mieste esančiame miške, kad galėtume aptikti nuolatinius jų takus ir imtis priemonių žvėrims apsaugoti nuo partrenkimo keliuose ar šunų užpuolimo. Dabar dar ir šiukšlintojus matome. Deja, dalis aplinkinių rajonų gyventojų buvo įpratę atliekas vežti į mišką, yra tai darančių ir dabar. Tikimės, kad žinodami, jog gali būti užfiksuoti vaizdo kamerų, šiukšlins rečiau“, – viliasi J. Radžiūnienė.

Plačiau apie tai – rubrikoje „Aplinka“.