Melo ir dezinformacijos bangos atsitrenkė į sieną?

Galimybių skleisti pramanytas žinias šiais laikais yra daugiau, nei galime įsivaizduoti. Taip ne tik dezorientuojami pavieniai piliečiai, bet ir paveikiama rinkimų baigtis net senas demokratijos tradicijas turinčiose šalyse. Vis dėlto atrodo, kad melagingų žinių platintojai peržengė tam tikrą ribą ir bus stabdomi, tiesa, kartu gali kliūti ir žiniasklaidai.

Teodora RAŠIMAITĖ

Pastaraisiais metais tiek Europos Komisija (EK), tiek Europos Sąjungos (ES) diplomatinė tarnyba pradėjo įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su internete skleidžiama dezinformacija, tačiau naują postūmį suteikė artėjantys Europos Parlamento rinkimai ir didėjantis susirūpinimas, kad Rusija ar kiti veikėjai gali kištis, platinti internete melagingas naujienas, siekdami skatinti politinį susiskaldymą.

„Tai mūsų pareiga apsaugoti šią erdvę ir neleisti niekam platinti dezinformacijos, kuri kursto neapykantą, pasidalijimą ir nepasitikėjimą demokratija“, – sakė ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Federika Mogerini.

Remiantis sausio pradžioje pristatytu veiksmų planų, diplomatinės tarnybos biudžetas, skirtas informuotumui didinti ir kovai su dezinformacija, šiemet bus didinamas daugiau nei du kartus – nuo 1,9 mln. iki 5 mln. eurų.

EK taip pat paragino sukurti sistemą, pagal kurią ES institucijos ir valstybės narės realiuoju laiku įspėtų viena kitą apie dezinformaciją, ir prašė „Facebook“, „Google“, „Twitter“ ir „Mozilla“ „skubiai ir veiksmingai“ įgyvendinti praėjusį mėnesį duotus pažadus. Tai apima politinių reklamų skaidrumo užtikrinimą, aktyvių netikrų paskyrų naikinimą ir kt.

Plačiau apie tai – rubrikoje „Aštri tema“.

Moterų ir vyrų pensijos skiriasi

Lietuvoje vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų atotrūkis siekia 17 proc. Vidutinė vyrų pensija pernai buvo 347, moterų – 288 eurai. Kodėl atsiranda toks skirtumas?

Ramutė ŠULČIENĖ

Vidutinės moterų ir vyrų pensijos skiriasi ne tik Lietuvoje, skirtumai dideli visoje Europos Sąjungoje (ES). 2015 m. moterų ir vyrų pensijų skirtumo vidurkis ES sudarė 28 proc. Vadinasi, išėjusios į pensiją moterys turi išgyventi už trečdaliu mažesnę sumą nei vyrai.

Pensijų skirtumai šalyse – įvairūs, pavyzdžiui, Estijoje – iki 10 proc., Norvegijoje – 27 proc., Vokietijoje – net iki 40 proc. Įdomu, kad didžiausias atotrūkis fiksuojamas stiprios ekonominės gerovės šalyse: Vokietijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje, Švedijoje.

Tiesa, čia, net jei ir gauna gerokai mažesnes pensijas nei vyrai, moterys gali oriai gyventi. 60 eurų joms keltų šypseną – Lietuvoje tokia suma skiria vidutines moterų ir vyrų pensijas. 60 eurų – iš tiesų ne tiek ir daug tiems, kurie uždirba 1,5 tūkst. eurų ar, kaip Didžiojoje Britanijoje, gauna maždaug tokio dydžio pensiją. Tačiau ši suma – tikrai didelė, kai kalbame apie vidutinę lietuvio pensiją.

Moterų ir vyrų pensijų dydžio skirtumas gali būti suprantamas kaip per gyvenimą lydėjusios lyčių nelygybės išraiška. Pensijų sistemos dažnai yra grindžiamos viso gyvenimo darbu dirbant visą darbo laiką. Norint įgyti teisę gauti išmokas, itin svarbu dalyvauti darbo rinkoje ir turėti galimybę dirbti. Deja, moterys per visą gyvenimą dėl įvairių priežasčių dažnai dirba trumpiau nei vyrai ir uždirba mažiau. Kaip sako „Sodros“ vyr. patarėja Julita Varanauskienė, visa tai atsiliepia jų pensijoms.

„Moterys per savo darbingą amžių uždirba vidutiniškai mažiau negu vyrai: jos dažniau dirba mažiau apmokamus darbus, būna, kad, net dirbdamos tokį patį darbą, moterys uždirba mažiau nei vyrai, daro dažnesnes ir ilgesnes karjeros pertraukas, kai augina vaikus, rūpinasi kitais artimaisiais, kuriems reikia pagalbos“, – priežastis vardija pašnekovė.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Situacija“.

Naudoti mažiau plastiko būsime verčiami draudimais?

Atsižvelgus į Europos Sąjungos (ES) reikalavimus mažinti vienam gyventojui tenkantį sunaudotų plastikinių pirkinių maišelių skaičių, nuo šių metų pradžios apmokestinti lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai. Toliau, tikėtina, draudimų tik daugės, tačiau ar to pakaks?

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Nuo šių metų įsigaliojo draudimas prekybos vietose neatlygintinai dalyti lengvus plastikinius pirkinių maišelius, kurių sienelės storis yra nuo 15 iki 50 mikronų. Tai – storesni maišeliai, dažniausiai su prekybos centrų logotipais. Draudimas netaikomas labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams, kurių sienelės storis – iki 15 mikronų ir kurie dažniausiai naudojami higienos tikslais ar kaip pirminė pakuotė nefasuotiems maisto produktams.

Šis draudimas įvestas atsižvelgus į ES reikalavimus mažinti vienam gyventojui tenkantį sunaudotų plastikinių pirkinių maišelių skaičių. Taip siekiama mažinti aplinkai daromą žalą, nes lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai sunkiai atskiriami nuo kitų atliekų ir tik maža dalis jų patenka į perdirbimo sistemą, o atsidūrę gamtoje tokie plastikiniai gaminiai ilgai nesuyra.

„Jau galime pasidžiaugti, kad keičiasi mūsų šalies gyventojų požiūris – jie vis dažniau renkasi daugkartinius maišelius. Todėl mažiau sunaudojama lengvų plastikinių pirkinių maišelių“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Plačiau apie tai – rubrikoje „Problema“.