Padidėjęs gimstamumas jau nebegelbsti

Ką daryti, kad mūsų tauta gausėtų? Šis klausimas mūsų tautos lyderiams turėtų suktis galvoje dieną ir naktį. Tačiau Seimas ir Vyriausybė paskendę visai kituose rūpesčiuose ir žvelgia tik į labai netolimą ateitį.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Statistikos duomenimis, 1945–1992 m. Lietuvoje kasmet gimdavo apie 56 tūkst. vaikų. Vėliau jų skaičius smarkiai mažėjo ir 2001-aisiais siekė tik 30 tūkst. Nuo to laiko didelių pokyčių nebuvo: maždaug tiek vaikų kasmet gimsta iki šiol. Ir tai lėmė ne mažas gimstamumas, o didelė jaunų žmonių emigracija. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis visų pirma atkreipia dėmesį, kad gimstamumo rodiklius lemia du veiksniai: tai, kiek vaikų moteris susilaukia per savo gyvenimą, ir jaunų gyventojų skaičius šalyje. Praėjusio dešimtmečio pradžioje gimstamumo rodiklis Lietuvoje tesiekė 1,3 vaiko ir buvo, deja, vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje.

Tačiau per 15 metų padėtis reikšmingai pasikeitė: gimstamumas pastebimai padidėjo ir pastaraisiais metais jo rodiklis siekė 1,7 vaiko. Tai vienas didžiausių pokyčių išsivysčiusiose šalyse (šiek tiek labiau gimstamumas išaugo tik Latvijoje). Palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, gimstamumas Lietuvoje yra vienas iš didesnių. Didžiausias gimstamumas fiksuojamas Prancūzijoje, Naujojoje Zelandijoje, Švedijoje ir Airijoje – 1,9–2 vaikai. Mažiausias – Portugalijoje, Ispanijoje, Kipre, Graikijoje ir Lenkijoje – tik 1,3 vaiko. Tiesa, gimstamumas Lietuvoje – nepakankamas kartų kaitai užtikrinti: reikia, kad moteris per savo gyvenimą susilauktų bent 2 vaikų. Vienas vaikas turi pakeisti mamą, kitas – tėtį.

Vadinamojo žmonių deficito Lietuvoje priežastis, pašnekovo teigimu, yra nesibaigianti emigracija. Nepaisant to, kad mūsų vidutinė šeima ar pora dažnai ryžtasi auginti nebe vieną, o du vaikus, bendras šalyje kasmet gimstančių vaikų skaičius per 15 metų nė kiek nepadidėjo. Šį reiškinį lėmė tai, kad per minėtą laikotarpį smarkiai sumažėjo jaunimo. Priežastis – aiški – didelė emigracija. Pavyzdžiui, 2001 m. Lietuvoje gyveno 538 tūkst. 10–19 metų gyventojų, po 15 metų šie gyventojai buvo sulaukę 25–34 metų, tačiau jų buvo jau tik 375 tūkst. Taigi šios grupės gyventojų sumažėjo 163 tūkst., arba beveik trečdaliu. 7 tūkst. sumažėjo dėl mirčių, visa kita paaiškina didelė emigracija.

Jeigu minėtus 15 metų emigracija būtų buvusi lygi imigracijai, pastaraisiais metais būtų gimę ne 30 tūkst., o 42 tūkst. naujagimių. Kitaip tariant, gimusiųjų skaičius būtų nusvėręs mirčių skaičių, praėjusiais metais siekusį 40 tūkst. Deja, taip nenutiko ir, atrodo, nenutiks ir netolimoje ateityje.

„Eurostatas“ prognozuoja, kad per artimiausius 30 metų Lietuvoje gimusiųjų sumažės beveik perpus – nuo 30 tūkst. iki 18 tūkst., nors gimstamumas turėtų išaugti nuo 1,7 iki 1,8 vaiko. Vadinasi, ir toliau gimusiųjų skaičiaus pokytį lems mažėsiantis jaunų gyventojų skaičius. Ko reikia, kad tendencija keistųsi ir ateityje gimusiųjų bent jau nemažėtų?

Visą temą rasite rubrikoje „Lietuvoje“.

JK ir ES: daugiau derybų nebus

Praėjusį sekmadienį Europos Sąjungos (ES) vadovai pasirašė per kančias gimusį susitarimą, kaip po „Brexito“ klostysis Jungtinės Karalystės (JK) ir ES santykiai. ES vadovai tai pavadino abiejų šalių pralaimėjimu, JK premjerė, priešingai, kalbėjo apie „šviesesnę ateitį“ be Briuselio taisyklių. Tačiau tuo pat metu prie anglų „pristojo“ Jungtinės Tautos.

Teodora RAŠIMAITĖ

ES vadovai sekmadienį susirinko į aukščiausiojo lygio susitikimą ir patvirtino istorinį „Brexito“ susitarimą – pritarė išstojimo sutarčiai ir politinei deklaracijai dėl būsimų ES ir JK santykių. Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES pavadino tragedija.

Susitarimas, parengtas per 17 sudėtingų derybų mėnesių, apima finansinių reikalų, piliečių teisių, Šiaurės Airijos ir pereinamojo laikotarpio klausimus ir suteikia vilčių dėl būsimų santykių saugumo ir prekybos srityse. Sutarčiai dar turės pritarti visų ES šalių parlamentai, o JK parlamente gali nutikti visko...

Londono žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie tai, kad kai kurie Terezos Mej vyriausybės ministrai su ES diplomatais neva slaptai rengia „planą B“ tam atvejui, jeigu Didžiosios Britanijos parlamentas kitą mėnesį atmestų susitarimą. Tokį planą, smarkiai stringant deryboms, dar anksčiau parengė ir prieš kelias savaites paskelbė ES.

Į Briuselį atvykęs Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Riutė pareiškė, kad grįžti prie derybų stalo nėra prasmės. „Apskritai manau, kad tai yra maksimumas, ką mes visi – ir T. Mej, ir jos vyriausybė, ir ES, – galime padaryti“, – pabrėžė jis.

„Šiandien čia nėra laimėtojų, nelaimi niekas. Visi mes pralaimime, tačiau, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, šis susitarimas yra priimtinas“, – pridūrė Nyderlandų vyriausybės vadovas. Paklausta apie laukiantį balsavimą parlamente, jei susitarimas vis dėlto būtų atmestas, T. Mej sakė, kad būtų keista vėl vykti į Briuselį ir pasakyti „ne“, esą šis susitarimas mūsų žmonėms nepatinka, norime kito, geresnio.

Daugiau informacijos apie tai – rubrikoje „Aštri tema“.

Išsilavinimas darbo negarantuoja?

Vis daugiau studentų įsidarbina dar studijų metu. Nors lemiamas motyvas – finansai, nemažai įtakos turi ir noras išbandyti save įvairiose darbo srityse, įgyti patirties. Tiesa, kai kurie nedirba pagal išsilavinimą ir baigę studijas. Kodėl?

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Praėjus pusei metų nuo studijų baigimo dirba apie 70–75 proc. pirmosios ir apie 80–82 proc. antrosios pakopos ir vientisųjų studijų absolventų. Tokią išvadą šiemet pateikė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), parengęs 2016 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų padėties darbo rinkoje prieš studijų baigimą ir po jo apžvalgą.

Likus apie 2,5 metų iki studijų baigimo, darbo sutartis būna sudarę apie trečdalį pirmosios pakopos studentų. Dirbančių studentų 10 proc. padaugėja vasaros mėnesiais – studentų darbui būdingas sezoniškumas, o paskutinį semestrą iki studijų baigimo dirba apie 45 proc. studentų, t. y. apie 15 proc. daugiau, nei likus 2,5 metų iki studijų baigimo. „Dalis paskutinių kursų studentų galbūt atlieka profesinę praktiką ir lieka dirbti šiuose darbuose praktikai pasibaigus“, – teigiama MOSTA apžvalgoje.

Pasibaigus studijoms matyti spartus įsidarbinusiųjų skaičiaus augimas – jau praėjus pusei metų nuo studijų baigimo dirba apie 70 proc. kolegijų ir universitetų absolventų. Ankstesnių (2014 ir 2015 m.) absolventų padėties darbo rinkoje apžvalgos rodo, kad įsidarbinusių pirmosios pakopos absolventų skaičiaus rodiklis stabilizuojasi maždaug po metų nuo studijų baigimo ir vėliau, praėjus 1,5–2,5 metų nuo studijų baigimo, svyruoja tarp 70 ir 75 proc.

Magistrantūros studijų pradžioje dirba apie 62 proc. pirmakursių. Laikui bėgant jų skaičius auga ir paskutinį semestrą siekia jau 75 proc. Įgijus magistro laipsnį, dirbančių absolventų padaugėja iki 80 proc. ir laikui bėgant po studijų baigimo reikšmingai nesikeičia.

Visą temą rasite rubrikoje „Situacija“.