„Savaitė“: Ar išvalysime Lietuvos ežerus?

„Savaitė“: Ar išvalysime Lietuvos ežerus?


Ežerai – tai ne upės, jie sensta, užanka, užpelkėja ir išnyksta. Tik ar verta juos gelbėti – dėl daugelio priežasčių? O jei verta, tai kaip?


Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto profesorius dr. Gintaras Valiuškevičius, kalbinamas apie vadinamojo ežerų restauravimo galimybes, visų pirma iškelia kelis principinius klausimus. Pirmasis iš jų – kam to reikia? ką daryti, kad ežerai neišnyktų?


Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2 600 natūralių ežerų, kurių plotas viršija 0,5 ha. Be oficialiame kadastre surašytų vandens telkinių, turime maždaug 3000 smulkių, 0,05–0,5 ha ploto, natūralių ežerėlių. Be to, šalyje yra apie 1100 didesnių nei 0,5 ha tvenkinių ir daugiau kaip 10 tūkst. smulkesnių dirbtinių stovinčio vandens telkinių: kūdrų, tvenkinukų, vandeniu užlietų karjerų. Ryški disproporcija pagal plotą (2/3 viso Lietuvos ežerų ploto sudaro didesni kaip 100 ha ežerai, jų tėra vos 152, arba mažiau nei 3 proc. visų šalies ežerų) rodo, kad didelių ežerų Lietuvoje negausu. Dirbtinių vandens telkinių vyravimas liudija, kad ežerų stygių nuo seno mėginama kompensuoti tvenkiant upelius ir gilinant drėgnas daubas.

REKLAMA


Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto profesorius dr. Gintaras Valiuškevičius, kalbinamas apie vadinamojo ežerų restauravimo galimybes, visų pirma iškelia kelis principinius klausimus. Kam to reikia? Ką daryti, kad ežerai neišnyktų? Plačiau - naujame „Savaitės" numeryje.


„Savaitė“: Ar išvalysime Lietuvos ežerus?


Tyrimų, kurie atliekami apšvitinant organizmą, kasmet atliekama vis daugiau. Kai kurie žmonės, pasijutę blogai, neretai patys primygtinai prašo gydytojo, kad paskirtų, pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją. Tik nedaugelis žino, kad pastarojo tyrimo metu gaunama jonizuojančiosios spinduliuotės dozė yra didžiausia.


Be rentgenologinių tyrimų šių laikų medicinoje išsiversti būtų neįmanoma. Rentgeno nuotraukų prireikia ne tik chirurgams, bet ir onkologams, odontologams. Jos leidžia pamatyti kaulus ir vidaus organus ir diagnozuoti įvairias ligas. Šių tyrimų metu kūnas apšvitinamas jonizuojančiaisiais spinduliais. Be rentgenografijos, atliekami ir kitokie tyrimai apšvitinant organizmą spinduliuote: kompiuterinė tomografija – tikslesnis tyrimas nei rentgenografija, magnetinio rezonanso tyrimas – daugeliu atvejų dar tikslesnis nei kompiuterinė tomografija.


Moksliniais tyrimais įrodyta, kad daugiau nei 50 proc. visos apšvitos patiriama atliekant tyrimus būtent kompiuteriniais tomografais.


Kada apšvitos procedūros negalimos? Kaip medikai pataria elgtis po apšvitos procedūrų? - atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškome vienoje iš rubrikos „Sveikata" temų.


„Savaitė“: Ar išvalysime Lietuvos ežerus?


Dar nuo senų laikų kebliose situacijose žmonėms puikus pagalbininkas buvo informacijos telefonas. Kai sunkiai sekdavosi surasti kokio nors asmens, įstaigos, parduotuvės, stoties ar oro uosto telefono numerį, jį pateikdavo informacijos tarnybos 118 darbuotojai. Nors laikai ir pasikeitė, naudinga paslauga išliko ir netgi tapo dar platesnė.


„Monotonijos čia nėra“, – taip apie savo darbą sako informacijos tarnyboje 118 aptarnavimo komandos vadovė Sonata Čelianova, kuri čia dirba jau daugiau nei dešimt metų. Per metus ši tarnyba skirtingais ryšio kanalais – telefonu, internetu ir mobiliojoje programėlėje – gauna apie 8 mln. klientų kontaktų ir daugiau nei 20 mln. užklausų.


Šiandien jos kolektyve darbuojasi apie trys dešimtys žmonių nuo 19 iki 55 metų. Pašnekovė sako, jog per dieną sulaukiama vidutiniškai apie 2,5–3 tūkst. skambučių. Tačiau jeigu įvyksta kokių nors sutrikimų, pavyzdžiui, vandentiekio avarija ar po prasiautusios audros dingsta elektra, skambučių skaičius gerokai išauga – tokiais atvejais vienas darbuotojas per pamainą gali aptarnauti net iki 500 klientų. Tarnybos konsultantai šiek tiek galėdavo atsikvėpti naktimis, kai pagalbos ranka paprastai būdavo ištiesiama maždaug šimtui klientų. Tačiau šiuo metu naktimis konsultantai nedirba – klientai aptarnaujami darbo dienomis nuo 8 iki 20 val., o savaitgaliais – nuo 8 iki 18 val.


Apie bendravimo su klientais kasdienybę bei ypatybes, kokios informacijos dažniausiai ieškoma? - rubrikoje „Mano darbas".








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 48 (2024)

    Savaitė - Nr.: 48 (2024)