Laisvos švenčių dienos vieniems atrodo savaime suprantama, kitiems ir per jas tenka dirbti. Šįkart – apie prekybos centrus. Ar tikrai neapsieisime be parduotuvių per Velykas ar Jonines? O gal lenkų pavyzdžiu uždarysime parduotuves ir sekmadieniais?

Europos Sąjungoje kiekviena šalis savo nuožiūra gali spręsti dėl prekybos tinklų darbo laiko.

Diskusijų apie prekybininkų darbą šventinėmis ir poilsio dienomis kilo ne kartą, viena pirmųjų jas pradėjo „Norfos mažmena“. Kovo pradžioje „Norfos“ atstovai nusprendė, jog parduotuvės dirbs trumpiau. Didesnieji – XL, XXL ir „Hyper“ – „Norfos“ prekybos centrai sekmadieniais ėmė dirbti 2–3 val. trumpiau, nuo 9 iki 21 val. (iki tol dirbo nuo 7 ar 8 iki 22 val.), o mažesniųjų – S ir L – parduotuvių darbo laikas sutrumpėjo dar labiau: jos dirba nuo 9 iki 16 val.

Darbo laikas sutrumpintas dėl kelių priežasčių. Prekybos alkoholiu apribojimas paveikė parduotuvių, ypač rajonuose, veiklą. Sumažėjo pirkėjų srautas sekmadieniais, todėl į besikeičiančią situaciją reaguojama. Be to, „Norfos“ savininkai įsitikinę, kad prekyba šventinėmis ir poilsio dienomis turėtų būti ribojama.

Plačiau apie pirkėjų ir darbuotojų interesus, argumentus „už" ir „prieš" skaitykite naujausio „Savaitė" žurnalo publikacijoje „Sekmadieniai – be parduotuvių?"

Regis, kas gali būti blogiau negu jūsų išrinktasis svetimoje lovoje? Pasirodo, yra ir kitų dalykų, kurie iš pirmo žvilgsnio ne tokie baisūs, tačiau smarkiai skaudina jūsų mylimą žmogų ir ilgainiui vis tiek sugriauna santykius.

* Meluoti ir ką nors slėpti nuo partnerio. Netgi jeigu tai darote saugodamas jo jausmus, mažos paslaptys ilgainiui gali peraugti į didelę problemą ir sugriauti savitarpio pasitikėjimą, o galiausiai – ir pačius santykius. Turite būti pasirengęs partneriui papasakoti viską. Jeigu ko nors niekaip negalite prisipažinti, taip elgtis apskritai nederėjo.

* Mažai bendrauti. Ne, tai nereiškia, kad draugiškai nesišnekučiuojate kasdien valandų valandas. Tai reiškia, kad nesikalbate apie dalykus, kurie rūpi jums abiem, ir kartu neieškote galimų sprendimų. Nutylėjimai kaupiasi, ir vieną negražią dieną taurė gali būti perpildyta. Situacija gali tapti nebekontroliuojama staiga ir, atrodytų, be rimtos priežasties.

* Nuolat rietis dėl buities smulkmenų ir kasdienių rūpesčių. Žinoma, ginčas dėl to, kas šiandien turėtų išnešti šiukšles – vieni niekai. Bet šiukšlės kaupiasi į dvokiančius kalnus, o rietenos dėl smulkmenų metams bėgant virsta abipuse neapykanta.

Daugiau šia tema sužinosite publikacijoje „Blogiau negu neištikimybė?“

Veganizmas, sveika gyvensena – aktualios temos visame pasaulyje. „Lietuvoje taip pat sparčiai daugėja jomis besidominčių žmonių, todėl natūralu, kad auga poreikis organizuoti ir specialius renginius“, – sako Lietuvoje augalinio maisto festivalį „Vegfest LT“ rengianti, daug keliaujanti, Jungtinėje Karalystėje gyvenimą kurianti lietuvė Ventė Viteikaitė.

Veganų festivaliai, mugės užsienyje organizuojami jau daugiau nei 30 metų ir sutraukia minias lankytojų. Jungtinėje Karalystėje veganams skirti renginiai organizuojami netgi nedideliuose miesteliuose. Lietuvoje pirmasis „vegfestas“ buvo surengtas 2016-ųjų rudenį, į jį suplūdo žymiai daugiau žmonių nei buvo tikimasi, o prekės baigėsi per keletą valandų. Tai tik parodė, kad tokių renginių poreikis – didelis. Po to vyko dar trys renginiai Vilniuje ir vienas Kaune. Per šį laiką festivalis išaugo, išsiplėtė jo programa, į jį atvyksta garsūs užsienio lektoriai. Artimiausias renginys vyks birželio 9-ąją Vilniuje.

"Kiek veganų Lietuvoje, nėra tiksliai žinoma, tačiau socialiniame tinkle „Facebook“ mano įkurta grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu vienija beveik 25 tūkst. narių – tai svarbiausia šalies veganų platforma internete“, – dėsto V. Viteikaitė. Tokios bendruomenės žmonėms labai reikalingos, nes pakeitus įpročius labai svarbu sulaukti palaikymo.

Ar „Vegfest LT“ gali sudominti visavalgius? Ko lietuviams būtų pravartu pasimokyti iš kitų šalių gyventojų? Kokia asmeninė pašnekovės patirtis? - visa tai „Savaitės" žurnalo Nr. 23 rubrikoje „Kitu kampu".