Jau galite įsigyti naujausią žurnalo „Savaitė“ numerį. Jame rasite publikaciją pastaruoju metu itin aktualia tema – kiek skiriasi kainos prekybos centruose? Kita aktualija – kur dėsime vis didesnius šiukšlių kalnus. Pikantiškų istorijų mėgėjų šįkart laukia publikacija apie garsenybių palaikų vagis.

Mūsų prekybos tinklai neriasi iš kailio, stengdamiesi atrodyti kuo patrauklesni ir pigesni, tačiau tiesa yra tokia: Lietuvoje yra tik prekybos tinklai, pristatantys save kaip pigius, tačiau vadinamojo prekių krepšelio kainos juose skiriasi vos keliais eurais.

Tyrimų agentūra „SeeNext“ palygino prekių kainas prekybos tinkluose „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ ir „Norfa“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Pasirodė, kad tų pačių prekių krepšelio kaina svyruoja priklausomai nuo miesto ir prekybos tinklo: pigiausiai – už 49,27 euro – prekių krepšelį galima įsigyti bet kurio iš didžiųjų miestų „Lidl“ parduotuvėse, brangiausiai – už 59,41 euro – Kauno „Rimi“.

Vidutiniškai pigiausiai galima apsipirkti „Lidl“ parduotuvėse. Čia pirkėjai sumokėtų 49,27 euro už prekių krepšelį, prekybos tinkle „Maxima“ – 49,54 euro, parduotuvėse „Norfa“ – 53,85 euro, „Iki“ – 57,08 euro. Didžiausią sumą tektų išleisti apsiperkant prekybos tinkle „Rimi“ – 59,07 euro.

„Lidl“ parduotuvėse visuose išvardytuose miestuose prekės buvo įsigytos už vienodą sumą – 49,27 euro, net oficialiai buvo paskelbta, kad kainos visose „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje yra vienodos, nepriklausomai nuo vietovės. Kitų prekybos tinklų kainos skirtingose vietovėse skiriasi nežymiai, didesni skirtumai fiksuojami vasaros sezonu, kai kainos pajūrio parduotuvėse gerokai šauna į viršų. Tiriamuoju laikotarpiu „Maximos“ parduotuvėse tos pačios prekės buvo pigiausiai įsigytos

Panevėžyje – už 49,29 euro, brangiausiai – Šiauliuose – už 49,64 euro. „Norfos“ parduotuvėse to paties prekių krepšelio kaina svyravo nuo 53,58 euro (Klaipėdoje) iki 54,28 euro (Kaune), „Iki“ – nuo 55,59 euro (Panevėžyje) iki 58,19 euro (Klaipėdoje). Beje, „Iki“ fiksuotas didžiausias skirtumas iš visų prekybos tinklų. „Rimi“ parduotuvėse prekių krepšelis pigiausiai kainavo Panevėžyje – 58,88 euro.

32 dažnai vartojamų prekių krepšelį (jį sudaro bananai, obuoliai, sveriami pomidorai, bulvės, ryžiai, šokoladas, batonas, saulėgrąžų aliejus, šviežias viščiukas broileris, pienas, grietinė, šviesusis alus ir kt.) pigiausiai gali įsigyti panevėžiečiai, savo miesto parduotuvėse už minėtąsias prekes sumokėję vidutiniškai 53,35 euro. Tų pačių prekių krepšelis brangiausiai atsieitų kauniečiams – vidutiniškai 54,10 euro.

Prekybos tinkle „Lidl“ pigiausiai buvo galima įsigyti bulvių (0,20 euro už 1 kg), šaldytų argentininių jūrinių lydekų be galvų ir uodegų (3,24 euro už 1 kg), fasuoto fermentinio sūrio (5,13 euro už 1 kg). „Norfoje“ pigiausia – malta skrudinta kava (1,99 euro už 500 g), obuoliai (0,66 euro už 1 kg), pomidorai (1,03 euro už 1 kg). Visuose minėtuose prekybos centruose vienodai kainuoja batonas (0,21 euro), kefyras (0,59 euro), vištų kiaušiniai (1,15 euro).

Išanalizavus konkrečių grupių produktų kainas paaiškėjo, kad išvardytus vaisius ir daržoves už mažiausią kainą siūlo „Norfa“. Pieno ir mėsos produktai bei gėrimai pigiausi yra „Lidl“ ir „Maximos“ parduotuvėse. Grūdinių produktų kainos apylygės visų prekybos tinklų parduotuvėse. Kitus produktus pigiausiai galima įsigyti prekybos tinkluose „Norfa“ ir „Lidl“.

Plačiau apie tai – rašinyje „Kainos neduoda ramybės mums, mes – kainoms“.

Europa intensyviai kuria žiedinės ekonomikos strategijas, kurios leistų maksimaliai sumažinti atliekų kiekį panaudojant perdirbamas žaliavas ne vieną sykį, tačiau mūsų politikai ir toliau nori atliekas ne perdirbti, o deginti.

Sausio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė leido valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ statyti 345 mln. eurų vertės kogeneracinę jėgainę. Naujosios elektrinės statyba netrukus prasidės Vilniaus pašonėje, šalia Gariūnų turgavietės.

Tuo suinteresuoti verslininkai nesnaudžia: statybą planuojama užbaigti per dvejus metus, kaip tik prieš 2019-ųjų šildymo sezoną. Minėtam projektui užsitikrinta ir Europos parama: pernai gruodį Europos investicijų bankas Vilniaus kogeneracinei jėgainei suteikė 190 mln. eurų paskolą, o dar rugsėjį 153 mln. eurų paramą – Europos Komisija.

Kadangi būsimoji elektrinė – rimtas technologinis projektas, pasitelkti ir užsieniečiai: atliekų deginimo ir bendrus technologinius įrenginius už 178,29 mln. eurų statys Vokietijos įmonės „Steinmuller Babcock Environment“ ir Lenkijos statybos bendrovės „Budimex“ konsorciumas.

Biokuro deginimo įrenginius už 149,65 mln. eurų įrengs Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako“. Be abejo, prisideda ir „Lietuvos energija“ – įgyvendins 88 MW elektros ir 227 MW šilumos galios jėgainės projektą. Nenori likti nuošalyje ir Vilniaus savivaldybė: ateityje iki 5 proc. jėgainės akcijų galės įsigyti jos valdomi Vilniaus šilumos tinklai.

Beje, „Lietuvos energija“, ėmusis tokios statybos, neapsiriboja tik Vilniumi: kartu su Suomijos kapitalo bendrove „Fortum Heat“ jau stato 150 mln. eurų vertės Kauno kogeneracinę jėgainę. O pirmoji tokia jėgainė nuo 2013 m. veikia Klaipėdoje. Čia deginama įspūdingas kiekis trijų rūšių kuro – iš viso 260 tūkst. tonų per metus. Iki pusės šio kiekio sudaro rūšiuotos komunalinės atliekos. Termofikacinė jėgainė dirba pagal įprastą schemą: šilumą parduoda „Klaipėdos energijai“, o ši tiekia ją į Klaipėdos miesto centralizuotą šilumos tiekimo sistemą. Taip uostamiestis gauna iki 40 proc. miestui reikalingo kiekio šilumos.

Apie šią situaciją skaitykite rašinyje „Šiukšlių kalnus rūšiuosime ar deginsime?“

Kai kurie žmonės ramybės neturi ir po mirties. Daugybės asmenų palaikai dėl įvairių priežasčių buvo perlaidoti. Tokie veiksmai – logiški, teisiškai pagrįsti ir aiškūs. Tačiau neretai palaikai tampa ir kapų plėšikų, vandalų, kriminalinių nusikaltėlių ar tiesiog nestabilios psichikos žmonių taikiniu.

Prieš 40 metų, 1978 m. kovo 3 d., iš kapo buvo pagrobti garsiojo aktoriaus ir režisieriaus Čarlio Čaplino palaikai. Nebuvo praėję nė metai po kino genijaus mirties – jis mirė 1977 m. gruodžio 25 d. kurortiniame Vevė miestelyje, Šveicarijoje, sulaukęs 88-erių. Ramioje ir turtingoje Alpių šalyje Č. Čaplinas su šeima gyveno nuo 1952 m. Ir štai – jo našlę Uną OʼNil pasiekė žinia – jos vyro palaikai dingo iš kapo!

Tą kovo vakarą U. OʼNil namuose suskambo telefonas. Neprisistatęs vyriškis pranešė našlei, kad jos vyro palaikai buvo atkasti ir yra patikimoje vietoje. Pagrobėjas pareikalavo sumokėti 600 tūkst. dolerių, kad palaikai būtų gražinti, antraip ji niekada jų neatgaus, o aktoriaus artimiesiems esą gali kilti įvairių pavojų.

Iš pradžių Č. Čaplino našlė pamanė, kad šis skambutis – kažkieno labai nevykęs pokštas. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad kapas – tikrai išplėštas ir palaikai dingo su visu karstu. Aktoriaus artimieji buvo labai sutrikę. Jie kreipėsi į policiją, nors skambinęs pagrobėjas buvo perspėjęs to nieku gyvu nedaryti.

Po pirmojo skambučio laukė dar 26. Pagrobėjai šantažavo Č. Čaplino šeimą visą mėnesį. Pareigūnams pavyko nustatyti, kad šantažuotojai skambina iš Šveicarijos Lozanos mieste esančio viešojo telefono automato, tačiau vis nepavykdavo susekti, būtent iš kurio. Prarandantys kantrybę palaikų grobikai tuo metu jau buvo nuleidę kainą ir žadėjo pasitenkinti 400 tūkst. dolerių išpirka.

Daugiau šia tema skaitykite rašinyje „Garsenybių palaikų grobikai“.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ