Jau galite įsigyti naujausią žurnalo „Savaitė“ numerį. Jame rasite nuotaikingą pasakojimą apie tai, kaip Kalėdos buvo švenčiamos tarpukario Lietuvoje. Net ir per šventes negalima atitrūkti nuo aktualijų. „Savaitė“ aiškinasi, kaip kitąmet keisis pensijų kaupimo sistema, taip pat primenama, kad rizikinga maisto produktus ir maisto papildus, kad ir pigiau, pirkti pagal skelbimus.

Tarpukario Lietuvoje Kalėdos buvo viena didžiausių metų švenčių. Jos dar nebuvo tokios komerciškos kaip mūsų laikais, tačiau dovanėlės, ypač mažiesiems, atkeliaudavo į namus. Kalėdų Senelis tada dažnai buvo vadinamas Kalėdų Dėde, o eglučių puošimo tradicija jau buvo prigijusi miestuose ir plito kaimuose. Tačiau ne visada Kalėdų šventės buvo idiliškos. Pažvelkime, apie kokias Kalėdų aktualijas rašė 1931–1933 m. dienraštis „Dienos naujienos“ ir savaitraštis „Sekmadienis“.

Kalėdų laikotarpiu spauda mirgėjo nuo straipsnių ir pranešimų apie artėjančias šventes, prognozuojamus orus tomis dienomis, įvairius kalėdinius renginius, kainų pokyčius, o reklamos puslapiuose buvo itin gausu šventinių akcentų, informacijos apie nuolaidas, prieššventinius išpardavimus.

Susisiekimo paslaugas teikiančios įmonės informuodavo apie grafikų pokyčius prieššventiniu laikotarpiu. Prieš 1931 m. Kalėdas maloni staigmena laukė Kaune maršrutiniais autobusais važinėjančių žmonių – pailgintas autobusų važiavimo laikas Kūčių dieną. „Dienos naujienos“ gruodžio 23 d. numeryje rašė (čia ir toliau kalba netaisyta, tekstai sutrumpinti): „Lietuvos šoferių ir autotarnautojų sąjunga kontakte su bendrosios kasos direkt. p. C. Petrausku kreipėsi į atatinkamas įstaigas pakeisti autobusų susisiekimo tvarką. Dabar Kūčių dieną autobusai palaikys susisiekimą iki 19 val. (buvo iki 10 val. ryto), o pirmą Kalėdų dieną susisiekimas neprivalomas, antrą Kalėdų dieną susisiekimas paprasta tvarka.“

Plačiau apie tai – istorinėje publikacijoje „Kalėdos tarpukariu: nuo šventinės idilės iki muštynių“.

Jei ką bandydavo (ir, aišku, jei spėdavo) įgyvendinti socialdemokratai, vėliau į valdžią atėję konservatoriai būtinai tai perdarydavo savaip, ir atvirkščiai. Deja, ir „valstiečiai“ tęsia ankstesnių valdančiųjų koalicijų veiksmų estafetę. Nors visa komanda socialinių problemų specialistų mūsų politikų primygtinai prašė: leiskite bent kelerius metus pensijų kaupimo sistemai veikti nekeistai. Ne, atsakė dabar valdžioje esantys politikai – būtinai imsis savo. Antrąją pensijų kaupimo sistemos pakopą naikins, visus kaip avis suvarys į „Sodros“ gardą.

Ar bandė savo planus ir ketinimus naujieji valdantieji derinti su šios srities specialistais? Ne. Ar siūlo žmonėms patiems padidinti įmokas į minėtus fondus, jei „Sodra“ nebemokės į juos savosios dalies? Ne. Ar paklausė tų fondų valdytojų nuomonės, ką siūlo jie valstybės ir „Sodros“ naštai sumažinti? Taip pat ne. Nors šiuos pokyčius pajus net 1,2 mln. žmonių.

Taip, daliai mūsų gyventojų dėl mažų atlyginimų iš tikrųjų neapsimoka mokėti įmokų ir į „Sodros“, ir į privačius fondus. Tačiau, pirma, valstybė turėtų leisti piliečiams pirmiausia patiems dėl to apsispręsti. Antra (ir svarbiausia), politikai turi sudaryti kuo palankesnes sąlygas piliečiams patiems kuo daugiau užsidirbti, o ne reguliuoti jų gyvenimą nesibaigiančiomis pertvarkomis.

Diskusija šia tema - „Pensijų kaupimo sistema keisis iš esmės?“

Prekyba socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose – kasdienis reiškinys. Gana įprasta tapo čia matyti ir tokius skelbimus, kuriuose siūlomi maisto papildai ar net vaistai, naminiai maisto produktai: tortai, vieno kąsnio užkandžiai, įdarytos žuvys ir vištos.

Šiais metais dėl įvairių pažeidimų interneto erdvėje neleista realizuoti daugiau kaip 1,8 t maisto papildų ir apie 250 kg įvairių konditerijos gaminių. Už pažeidimus surašyti Maisto įstatymo pažeidimo protokolai, skirtos baudos.

„Pažeidimus galima suskirstyti į dvi kategorijas. Pirmoji – socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose įkelti privačių asmenų skelbimai, kuriuose vartotojams siūloma įsigyti namuose ruošiamų kulinarijos ar konditerijos gaminių, antroji – interneto svetainės, kurios nėra registruotos, o platinami maisto papildai – nenotifikuoti“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė, valstybinė maisto produktų inspektorė Agnė Kolkaitė. Ir vieni, ir kiti gaminiai kelia rimtą pavojų vartotojams. Ką turėtume žinoti, kad apsaugotume save ir savo artimuosius?

Daugiau apie tai skaitykite rašinyje „Švenčių vaišės – su rizikos prieskoniu“.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"