Jau galite įsigyti naujausią žurnalo „Savaitė“ numerį. Jame rasite istorinį rašinį, skirtą Spalio perversmo 100-osioms metinėms. Žurnalas taip pat jus supažindins su kunigu Valerijumi Rudzinsku, kuris laisvalaikiu kuria kvepalus. Ir dar apie naujovę - teismuose budinčius savanorius.

Lygiai prieš šimtą metų, 1917 m. lapkričio 7 d., Rusijoje įvyko Spalio revoliucija (dabar vis dažniau vadinama Spalio perversmu), radikaliai pakeitusi pačios Rusijos istorinę raidą ir turėjusi didelę įtaką daugelio kaimyninių tautų ir šalių gyvenimui. Praėjus keleriems metams po dramatiškų 1917 m. rudens įvykių įkurta Sovietų Sąjunga gyvavo iki 1991-ųjų.

Spalio perversmas nebuvo spontaniškas įvykis. 1917 m. Rusijos imperijoje buvo itin neramūs. Alinantis Pirmasis pasaulinis karas, pačios Rusijos vidaus problemos, valdžios krizė, imperatoriaus Nikolajaus II negebėjimas deramai įveikti kylančių iššūkių ir autoriteto smukimas, opozicijos stiprėjimas neišvengiamai vedė didžiulę imperiją prie drastiškų permainų. Jos prasidėjo su Vasario revoliucija (dabar ji kartu su Spalio perversmu vis dažniau apibendrintai vadinama Rusijos revoliucija). Nikolajus II atsisakė sosto ir visą valdžią perėmė laikinoji vyriausybė. Ji ėmėsi kai kurių reformų, pavyzdžiui, įteisino visuotinius rinkimus, paskelbė žodžio ir tikėjimo laisvę, tačiau nesugebėjo suvaldyti bendros situacijos šalyje, nesiėmė ryžtingai spręsti visuomenei labai aktualaus žemės klausimo, negerino darbininkų socialinės padėties. Fronto padėtis buvo prasta, visuomenė ir kariuomenė buvo pavargusios nuo karo ir norėjo kuo skubesnio taikos sudarymo. Didmiesčiuose stigo duonos.

Plačiau šia istorine tema - „Spalio perversmas: tuščias „Auroros“ šūvis ir nusiaubti vyno rūsiai“.

Pas Valerijų Rudzinską plūsta žmonės iš visos Lietuvos: vieni ateina patarimo, kiti prašo pagalbos. Yra ir tokių, kurie pas Panaros kaime gyvenantį dvasininką važiuoja kvepalų – iš brangiųjų atarų ir kitų ypatingo kvapo eterinių aliejų.

Kunigas V. Rudzinskas – išskirtinis žmogus. Dievo Gailestingumo koplyčios rektorius, Vilkaviškio katedros kapitulos garbės kanauninkas, asmuo, įkūręs Pilnų namų bendruomenę, kur vietos randa kiekvienas, kuriam reikia pagalbos. „Su priklausomais jaunuoliais susiduriu nuo seno. Žmonės kreipdavosi į mane, klausdavo patarimo. Taip ir kilo mintis įkurti bendruomenę, kuri padėtų priklausomiems asmenims sugrįžti į gyvenimą“, – pasakojimą pradeda kunigas Valerijus.

Šiandien bendruomenę sudaro pasišventusieji broliai, besirengiantieji pasišvęsti ir globotiniai ar reabilitacijos programoje dalyvaujantys asmenys. Pilnų namų bendruomenės tikslas – kad turintis problemų žmogus, apsigyvenęs bendruomenėje, įgytų tikėjimą, pradėtų vaduotis iš priklausomybių ir rengtųsi sugrįžti į savarankišką gyvenimą ar pasišvęstų tarnystei. „Žmonės pas mus papuola įvairiais būdais: vieniems mus rekomenduoja, kiti atranda patys. Reabilitacijos programa trunka metus. Su kenčiančiaisiais nuo įvairių priklausomybių dirbama pagal 12 žingsnių programą. Jiems padeda tiek psichologai, tiek socialiniai darbuotojai. Paskui jie išeina į savarankišką gyvenimą, susiranda darbus, sukuria šeimas. Dauguma prie priklausomybių nebegrįžta“, – džiaugiasi V. Rudzinskas.

Plačiau apie tai – rašinyje „Kunigas, kuriantis kvepalus“.

Neseniai buvo paskelbta, kad devyni Lietuvos teismai ieško naujų savanorių, norinčių padėti nukentėjusiesiems, liudytojams, taip pat ir kaltinamiesiems. Savanorystė Lietuvos teismuose gyvuoja jau metus ir labai padeda ne tik teismams, bet ir žmonėms, kurie daugeliu atvejų čia atsiduria pirmąkart gyvenime...

Pasak Nacionalinės teismų administracijos komunikacijos specialistės Linos Lapėnaitės, savanorystės teismuose idėja atkeliavo iš Norvegijos ir Didžiosios Britanijos, šiose šalyse savanoriai teismuose žmonėms padeda jau ne vieną dešimtmetį. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje liudytojams ir nukentėjusiesiems pagalba teikiama daugiau kaip 25 metus.

„Liudytojams labai svarbu suteikti kuo aiškesnę informaciją apie tai, kur jie gali sulaukti savanorio pagalbos ir kokia ji bus. Labai svarbu neteisti, gebėti įsijausti ir aktyviai klausytis liudytojo ar nukentėjusio bei, žinoma, gerbti kiekvieną žmogų“, – tarptautinėje konferencijoje „Savanoriai teismuose: pagalba liudytojams ir nukentėjusiesiems“ apie pagrindinius savanorystės principus kalbėjo Deividas Kenjonas, Didžiosios Britanijos nevyriausybinės organizacijos „Parama teisingumui“ Verslo skyriaus vadovas.

Plačiau apie šią naujovę - „Teismų savanoriai padeda, užjaučia, įkvepia drąsos“.