Jau galite įsigyti naujausią žurnalo „Savaitė“ numerį. Jame publikuojama išsami ekspertų diskusija apie tai, dėl kokių priežasčių kyla pagrindinių produktų ir paslaugų kainos. „Savaitė“ taip pat diskutuoja apie paminklus: kas yra paminklai ir kokių paminklų Lietuvai reikia. Įdomybių mėgėjai sužinos apie tai, kad JAV kariniame jūrų laivyne yra ir vienas seniausių pasaulio burlaivių.

Neseniai „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė įvardijo situaciją kainų ir algų fronte: „Susidaro užburtas ratas, kai kainas aukštyn veja kylantys atlyginimai, o kelti juos darbdavius verčia augančiomis kainomis nepatenkinti darbuotojai. Šios karuselės pagreitį didina neefektyvumo pleištai darbo rinkoje, politinės minimaliosios mėnesinės algos korekcijos ir tam tikrų maisto produktų infliacija.“

Dar derėtų pridurti, kad mūsų algos ir toliau išlieka vienos mažiausių Europos Sąjungoje, o kainos labai sparčiai vejasi bendrijos vidurkius. Žodžiu, maža mūsų mažos valstybės rinka demonstruoja visus trūkumus, taip skaudžiai kandžiojančius daugumą Lietuvos piliečių.

Maža rinka – nėra rimtos konkurencijos tarp prekybininkų, todėl maistas, drabužiai ir avalynė (sąrašą galima tęsti) yra brangesni nei Vakarų Europoje ar kaimyninėje Lenkijoje. Dėl tos pačios priežasties į Lietuvą neateina rimti investuotojai (kokia stambi gamykla atidaryta pastaruoju metu?), o daugelis mūsų darbdavių temoka minimaliąją algą. Taip tarp šių aštriabriaunių gyvenimo žirklių – mažų atlyginimų ir didelių kainų – pakliūva dauguma dirbančiųjų, juo labiau – pensininkai. Ir kas blogiausia, kad nei politikai, nei ekonomistai, nei pagaliau patys verslininkai nepateikia receptų, kaip gi mums ištrūkti iš šio užburto rato?

Diskusija šia aktualia tema pavadinta „Kas suka kainų augimo spyruoklę?“

Kol Vilniuje laužomos ietys dėl Lukiškių aikštės memorialo projekto, kol tautos patriarchas Jonas Basanavičius tebelaukia jam skirto paminklo, Kaunas nenusileidžia sostinei ir diktuoja savas madas. Čia atsirado ir gera proga pasidomėti tomis madomis – vyksta 11-oji Kauno bienalė. Jos tema – paminklo (ne)galimybės klausimas.

Rugsėjo viduryje prasidėjusioje bienalėje „Yra ir nėra“, truksiančioje iki lapkričio pabaigos, dalyvauja Lietuvos menininkai, dailėtyrininkai, architektai ir svečiai iš užsienio. Šį sykį tarp dalyvių užsiplieskė ypač aktualios diskusijos apie tai, kokie galėtų būti paminklai viešosiose erdvėse, griauti senus, sovietmetį menančius monumentus ar ne, kokia apskritai yra paminklų funkcija ir pan.

Pirmiausia ne specialistams, o paprastiems meno vartotojams derėtų prisiminti enciklopedinį apibrėžimą, iš ko susideda paminklas. Tradiciniai paminklai sudaryti iš dviejų dalių – postamento ir ant jo užkeltos skulptūrinės kompozicijos. Praėjusiame šimtmetyje pradėti statyti paminklai ir be pjedestalų kaip demokratiškumo išraiška, siekiant susieti skulptūras su aplinka. Tokių paminklų atsirado Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose.

Plačiau apie tai – rašinyje „Kokių paminklų (ne)reikia Lietuvoje?“

Šis baltaburis gražuolis ant vandens sėkmingai laikosi jau 220 metų. 1797 m. spalio 21 d. Bostone, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Masačusetso valstijoje, į vandenį nuleistas tristiebis burlaivis „Constitution“ (pavadintas JAV konstitucijos garbei) šiandien yra seniausias pasaulyje burlaivis, visiškai tinkamas plaukioti ir galintis bet kada išplaukti į jūrą.

„Old Ironsides“ („Senasis geležinšonis“) – toks neoficialus pavadinimas prigijo šiam burlaiviui. Nors iš tiesų jis medinis, ne viename mūšyje šis laivas ir jo įgula įrodė, jog yra tvirtas ne tik korpusu, bet ir savo jūrininkų valia bei drąsa.

JAV karinės jūrų pajėgos pradėtos kurti Nepriklausomybės karo metais, 1775 m. spalio 13 d. Po to, kai karas baigėsi amerikiečių pergale, dėmesys kariniam laivynui sumenko. Tik 1793-iaisiais šalies vadovybė susizgribo skubiai plėtoti šalies karines pajėgas po labai nemalonaus incidento: Alžyro piratai užgrobė 11 amerikiečių prekinių laivų ir pareikalavo milžiniškos išpirkos. Paaiškėjo, kad dauguma turimų laivų yra pasenę, menkai ginkluoti ir surengti karo laivų žygiui per Atlantą, piratams nubausti, šalies interesų gynybai toliau nuo Amerikos krantų užtikrinti stinga pajėgumų. 1793 m. buvo skirta pinigų fregatų statybai. Vienas iš pirmųjų šios serijos laivų buvo „Constitution“.

Plačiau apie burlaivį rašinyje „Seniausias plaukiojantis burlaivis iki šiol – karo tarnyboje“.