Jau galite įsigyti naujausią žurnalo „Savaitė“ numerį. Jame rasite reportažą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, kuri nusipirko superkompiuterį. Taip pat sužinosite, ką bažnyčiai reiškia bazilikos titulas ir ar reikės už šildymą mokėti daugiau nei iki šiol.

Prognozės sudarymas prasideda nuo visos turimos informacijos apie esamus orus analizės. Į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą suplaukia stebėjimų duomenys ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos šalių meteorologijos stočių. Pastaruoju metu labai svarbūs yra nuotoliniai stebėjimai. Tai informacija, gaunama iš meteorologinių dirbtinių Žemės palydovų, radarų, žaibų aptikimo sistemų. Kuo detalesni duomenys, išsamesnė analizė, tuo geriau suvokiama, kas gi šiuo metu vyksta atmosferoje.

Atmosferoje viskas vyksta pagal tam tikrus fizikos dėsnius, kuriuos žinant ir taikant galima įvertinti, kaip ateityje tie procesai rutuliosis, kis ir kokius orus jie lems. Fizikos dėsniai išreiškiami matematinėmis lygtimis, kurias išsprendę galime įvertinti esamą ir būsimą atmosferos būklę, ją aiškinti kaip orus (lietų, temperatūrą, debesuotumą). Šiais laikais jau ne žmogus sprendžia sudėtingas matematines lygtis – tam skirti skaitmeniniai orų prognozių modeliai.

Daugiau šia aktualia tema – rašinyje „Kaip gimsta orų prognozės“.

Nuo rugsėjo 3-iosios Trakų bažnyčia vadinama Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. Bazilika – tai garbės titulas, popiežiaus skiriamas ypatingą reikšmę turinčioms bažnyčioms. Šį titulą Lietuvoje turi aštuonios bažnyčios.

Nuo šiol į Trakus verta važiuoti ne tik pilies aplankyti ar kibinų paragauti, bet ir užsukti į neseniai bazilika tapusią Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Bazilikos titulas šiai bažnyčiai buvo suteiktas rugsėjo 3-iąją. Tradiciniais Trakinių atlaidais buvo pradėtas švęsti Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejus.

Trakų bažnyčią fundavo Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas. Bažnyčioje garbinamas malonėmis garsėjantis Dievo Motinos paveikslas buvo pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, karūnuotas Romos popiežiaus dovanotomis karūnomis.

Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje prasidėjo vyskupų paskelbti Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, metai. Pagrindinės jubiliejaus iškilmės vyks 2018 metų rugsėjo pradžioje – ateinančiais metais bus minimas Lietuvos valstybės šimtmetis. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 metus yra paskelbęs Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos, paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metais.

Ruošiantis 300 metų karūnavimo iškilmėms ir Valstybės 100 metų gimtadieniui Trakuose kas mėnesį vyksta akcija „Malda už miestą ir Tėvynę“ – tai maldos ir šlovinimo vakarai už Trakų rajono ir visos šalies gyventojus.
Trakų bazilika yra aštuntoji mažoji bazilika Lietuvoje.

Plačiau apie tai – rašinyje „Bazilika – ypatingas bažnyčios titulas“.

Šildymas nebrangs nei rudenį, nei nuo kitų metų pradžios – Seimas pratęsė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui galiojimą iki 2017-ųjų birželio pradžios. Anksčiau valdžia šią PVM lengvatą buvo atšaukusi, vėliau – pratęsusi iki šių metų pabaigos, dabar vėl pratęsė, bijodama užgauti jautrią piliečių stygą – šildymo kainas.

Seimas nusprendė svarstyti ir naują kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką, kuri turėtų įsigalioti nuo kitų metų birželio ir sušvelninti PVM lengvatos centriniam šildymui panaikinimo padarinius socialiai remtiniems žmonėms. Pataisomis siūloma kompensacijas mokėti tiems gyventojams, kurių išlaidos šildymui viršys 10 proc., o ne 20 proc. jų pajamų ir valstybės remiamų pajamų skirtumo.

Be to, „valstiečiai“ siekia išplėsti gretas asmenų, gaunančių kompensacijas, – jas siūloma ateityje mokėti ne tik besinaudojantiesiems centriniu šildymu, bet ir tiems, kurie šildosi elektra, dujomis, malkomis ar kitais būdais. Tai numatančios įstatymų pataisos kol kas nėra pateiktos.

Dabar kompensacijas už šildymą gauna 130 tūkst. šalies gyventojų. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisų rengėjai nurodo, kad pakeitus šių kompensacijų skyrimo tvarką paramą gaunančių gyventojų skaičius gali išaugti iki 257 tūkst.

Plačiau apie šią situaciją – rašinyje „Šildymo kainos – „rūpestingose“ politikų rankose“.