Ar bus įgyvendintas pažadas, kad pigs daugiau kaip 800 pavadinimų vaistai? Ar žinote, kad užsieniečiai labiausiai žavisi medine sakraline Lietuvos architektūra? Kas buvo Lietuvoje sušaudytas už šnipinėjimą sovietų Rusijai? Šios ir kitos temos – naujausiame „Savaitės“ numeryje.

Šių metų liepą įsigalios naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas. Žadama, kad pigs daugiau kaip 800 pavadinimų vaistai, tačiau 169 sąraše apskritai neliks. Kokios naudos galime tikėtis iš šių pokyčių ir ką daryti tiems, kurių vartojamų vaistų valstybė nebekompensuos? Plačiau apie tai – rašinyje „Už vaistus mokėsime mažiau?“

Lietuva gali didžiuotis savo medine sakraline architektūra, pakerinčia pas mus užsukančius svetimšalius. Tik bėda ta, kad mes patys tų turtų nemokame įvertinti ir tinkamai pristatyti.Pervažiavę visus Lietuvos etnografinius regionus suskaičiuotume apie 265 medines bažnyčias, daugiau kaip 220 varpinių ir daugiau nei 100 koplyčių. Pasak architektūros istorikės dr. Dalės Puodžiukienės, mūsų krašte bažnyčios pradėtos statyti įvedus katalikybę – XIV a. pabaigoje–XV a. pradžioje. Kadangi tais laikais pagrindinė statybinė medžiaga pas mus buvo mediena, tai ir bažnyčios daugiausia būdavo medinės. Tiesa, jos nestebino didelėmis architektūros įmantrybėmis – buvo paprastos, kuklios, ypač savo išore. Plačiau apie tai – rašinyje „Ant kalvos rymo medinė bažnytėlė“.

1927 m. birželio 1-osios naktį, 2.30 val., prie Kauno tvirtovės VI forto nuaidėjo šūviai. Prie stulpo susmukęs pasmerktasis buvo išskirtinis žmogus tarpukario Lietuvoje mirties bausme nuteistų asmenų sąraše. Buvęs Lietuvos kariuomenės generolas Konstantinas Kleščinskis sušaudytas už tai, kad šnipinėjo sovietų Rusijos naudai. Plačiau apie šią istoriją – rašinyje „Sušaudytas už šnipinėjimą Rusijos naudai“.