„Sodros“ vertinimu, kvalifikuoti darbuotojai darbo rinkoje išsilaiko ilgiau. Pasak „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, dirbantys senatvės pensijos gavėjai gauna didesnę pensiją ir turi didesnį pensinį stažą.

Ketvirtadienį „Sodros“ rengtos darbo pajamų apžvalgos pristatyme K. Zitkytė teigė, kad Lietuvoje skaičiuojama 2,5 tūkst. dirbančių pensinio amžiaus asmenų. Iš jų 76 proc. – aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

„Lyg įsivaizduotumėm, kad dirbti turėtų tie žmonės, kurių pensija pati mažiausia, lyg tai būtų motyvas didinti savo pajamas, bet situacija šiek tiek kitokia. Galime apibendrintai sakyti, kad dirba tie, kurie stažą įgiję didesnį, tie, kurie dirba aukštos kvalifikacijos darbą ir panašu, kad tą savo darbo vietą sugeba išsaugoti ir paskui sulaukę pensinio amžiaus gali ir turi galimybę likti darbe ilgiau“, – sakė K. Zitkytė.

Nekvalifikuotą darbą dirbantys pensinio amžiaus žmonės, pasak „Sodros“ atstovės, darbo rinkoje išlieka trumpiau, kadangi dirbant kvalifikacijos nereikalaujantį, neretai fizinį, darbą gali greičiau atsirasti sveikatos problemų.

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos teigimu, dirbančių pensininkų pensijos ir pensinis stažas yra aukštesni.

„Tų senatvės pensijos gavėjų, kurie dirba, vidutinė senatvės pensija yra didesnė, jų ir įgytas stažas yra didesnis“, – sako K. Zitkytė.

Anot jos, tarp dirbančių senatvės pensijų gavėjų mažesnis ir atotrūkis tarp vyrų bei moterų pensijų. Tarp dirbančiųjų vyrų pensijos yra 10 proc. didesnės. Palyginimui, atotrūkis tarp nedirbančių vyrų ir moterų pensijų siekia 25 proc.

Lietuvos pensininkai turi mažiau „sveikų“ metų

K. Zitkytės duomenimis, sulaukęs pensinio amžiaus vidutinis Lietuvos gyventojas gali tikėtis nugyventi dar 18 metų (ES vidurkis – 20 metų), tačiau vadinamų „sveikų“ gyvenimo metų, t.y. kiek metų asmuo dar gali tikėtis gyventi savarankiškai, be rimtesnių sveikatos sutrikimų, vidurkis už ES vidurkį mažesnis 4 metais. Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų, „Sodros“ skaičiavimais, Lietuvoje siekia 6 metus.

Tai, pasak K.Zitkytės, apriboja pensinio amžiaus žmonių galimybę dirbti bei siekti įgyvendinti ES rekomendacijas užtikrinti žmonių darbingumą iki 72 metų. Ji pažymi, kad iššūkių siekiant išlikti darbo rinkoje vyresniems kyla dar nesulaukus pensinio amžiaus. Specialistės skaičiavimais, 15 proc. 52-54 metų jau netenka dalies darbingumo ir pasitraukia iš darbo rinkos.

„Kas nedžiugina, tai kad jau 52-54 metų amžiaus grupėje apie 15 proc. gyventojų yra netekę dalies darbingumo, gauna netekto darbingumo pensiją ir darbo rinkoje nedalyvauja. Vėliau 55-63 metų grupėje t dalis tokių žmonių išauga iki 20-25 proc. Sveikatos problemos pasireiškia dar prieš sulaukiant pensinio amžiaus“, – sako „Sodros“ atstovė.

K. Zitkytės teigimu, vyresniems žmonėms geriau įsilieti į darbo rinką padėtų lankstus darbo grafikas bei galimybė dirbti ne visą darbo dieną.

„Prie didesnio vyresnio amžiaus žmonių užimtumo galėtų prisidėti ir lankstesni darbo grafikai, ir galimybės dirbti nepilną darbo dieną. Čia jau šneku labiau iš pasaulinių tyrimų ir apklausų, kokias išvadas daro tyrėjai, kai apklausia šiuos žmones. Visgi tam tikras lankstumas (...) gali būti galimybė vyresniems žmonėms“, – teigė K. Zitkytė.