Finansų ministerija pristatė pasiūlymus, kaip būtų galima keisti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Trečiadienį vykusiame tarpinstitucinės darbo grupės pajamų nelygybės situacijai Lietuvoje aptarti, finansų viceministrė Rūta Bilkštytė pateikė tris NPD keitimo alternatyvas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad ministerija NPD dydžio pakeitimus ketina siūlyti kartu su kitų metų biudžetu. Pasak ministrės, NPD keitimas kartu su minimalios mėnesinės algos kilimu yra svarbi paskata žmonėms grįžti į darbo rinką, taip pat mažinant pajamų nelygybę.

„Keičiant NPD labai svarbu įvertinti jo poveikį nelygybei. Kadangi pats instrumentas labai brangus biudžetui, norisi, kad jo teikiama nauda koncentruotųsi ties mažesnių pajamų gavėjais“, – Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės renginyje kalbėjo G. Skaistė.

Trys siūlymai keisti NPD

Pirmąja NPD keitimo alternatyva Finansų ministerija siūlo didinti maksimalų taikytiną NPD 60 eurų, iki 460 eurų. Anot alternatyvas pristačiusios R. Bilkštytės, tokiu atveju finansinė nauda didėja tiems, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

„Didesnę naudą dėl NPD gautų dirbantys pagal darbo sutartį ir gaunantys pajamas iki 1 VDU, bet uždirbantiems kitiems NPD nesikeistų, jiems būtų taikoma, kaip yra taikoma. Jeigu pasiektų tam tikrą sumą didėjant darbo užmokesčiui, kaip ir normalu, pajamas gaunantys didesnes iš NPD taikymo išeitų natūraliai“, – pirmąją alternatyvą pristatė finansų viceministrė.

Antrasis ministerijos siūlymas – didinti maksimalų taikytiną NPD iki 437 eurų. Tokio padidinimo naudą pajustų visi uždirbantys iki 2 VDU. Anot finansų viceministrės, toks modelis taikomas ir dabar, tačiau svarbu nustatyti, kiek valstybė gali leisti didinti NPD.

„Čia yra tas dabartinis modelis, tik yra NPD modelis grynai aritmetinis, paskaičiuojant, kiek valstybė gali skirti lėšų didinti NPD“, – sakė R. Bilkštytė.

Trečiąją pristatytą alternatyvą dar vasarą pasiūlė Lietuvos bankas. Pagal ją, maksimalus taikytinas NPD būtų sulyginamas su MMA, tačiau taikant šį modelį naudą pajustų tik uždirbantys iki 1 VDU. Uždirbantiems 1-2 VDU pajamos į rankas mažėtų.

„Mažėtų nedidelėmis sumomis, bet vis dėlto tai būtų mažėjimas“, – teigė R. Bilkštytė.

Alternatyvos kainuotų skirtingai

Finansų ministerijos skaičiavimais, pirmosios dvi siūlomos alternatyvos, NPD didinant 60 eurų uždirbantiems mažiausiai ir 37 eurais – visiems iki 2 VDU, valstybės biudžetui kainuotų 68 mln. eurų. NPD sulyginus su MMA, kaina biudžetui būtų dvigubai mažesnė – 34 mln. eurų.

R. Bilkštytė taip pat akcentavo, kad visos trys alternatyvos sumažintų pajamų nelygybę. Labiausiai ją sumažintų trečioji alternatyva.

„Didinant NPD skatinama dalyvauti darbo rinkoje, tačiau jo didinimo poveikis pajamų nelygybei vis dėlto yra ribotas, nes yra pakankamai didelis darbuotojų skaičius, gaunantis iki minimalių pajamų“, – kalbėjo ministerijos atstovė.

Šiuo metu bazinis NPD dydis siekia 400 eurų.