Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė primena, kad nuo spalio 15 dienos baigiasi nemokamas studentų testavimas dėl COVID-19. Todėl, akcentuoja ministrė, studentai, kurie neturėdami objektyvių priežasčių atsisakė skiepytis, už testus turės susimokėti patys.

„Studentai, jei neplanavo skiepytis ir neplanuoja skiepytis ir neturi šalutinių ligų, kurios neleistų jiems skiepytis, jie turės mokėti už testus patys, iš savo asmeninių lėšų.

Žinoma, dėl to labai gaila, nes aš manau, kad studentai, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose, jie tikrai turėtų tikėti mokslu, mokslo atradimais ir vakcina, kurią mokslas mums padovanojo, aš tikiu, kad jie persigalvos ir dar iki spalio 15 d. pasiskiepys – nes po spalio 15 d. testai bus mokami“, – LRT Radijui teigė ministrė.

Pagal galiojančią tvarką, aukštojo mokslo studijos kontaktiniu būdu galimos tik tiems, kurie yra pasiskiepiję, persirgę arba turi ne anksčiau nei prieš 48 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atlikto SARS-CoV-2 PGR tyrimo neigiamą atsakymą.

Ugdymo įstaigose testuojasi jau apie 40 proc. mokinių

J. Šiugždinienė teigia su nerimu vertinanti pastaruoju metu išaugusius naujų COVID-19 atvejų skaičius, kurių nemažą dalį sudaro mokiniai. Vis dėlto ministrė džiaugiasi, kad šalies ugdymo įstaigose testuojasi jau apie 40 proc. mokinių. J. Šiugždinienės teigimu, būtent testavimas gali padėti suvaldyti koronaviruso plitimą mokyklose.

„Vertinu su nerimu, nes bendrai situacija šalyje blogėja. Tačiau jeigu pasižiūrėsime atidžiau, kas džiugina, tai mes vis daugiau testuojame mokyklose. Kuo daugiau testuojame, tuo daugiau atvejų aptinkame, jeigu netestuotume, tai turbūt ta situacija būtų kitokia“, – LRT radijui antradienį teigė J. Šiugždinienė.

Sparčiau testuojant dėl COVID-19 ugdymo įstaigose, anot ministrės, galima užsikrėtusius asmenis ir su jais kontaktavusiuosius izoliuoti laiku ir apsaugoti nuo infekcijos plitimo.

„Ir mokyklos imasi raginimo, skatinimo priemonių, ir, manau, tėveliai, pamatę, kad testavimo procesas, ypatingai greitaisiais antigeno testais, yra parastas, neskausmingas, nesudėtingas, daugiau tėvelių leidžia testuotis“, – sakė ministrė.

„Tai ta situacija po truputį gerėja, šiandieną mes turime Lietuvoje apie 40 proc. besitestuojančių vaikų“, – pridūrė ji.

Visgi, ministrės teigimu, konkrečios ribos, kada prireiktų juodojo scenarijaus, tai yra nuotolinio mokymo, nėra nustatyta.

„Kol kas mes tokios ribos nesame užsibrėžę, nes atvejų skaičius yra tik vienas rodiklis. Yra kiti labai svarbūs rodikliai, tai yra lovų skaičius, ypatingai reanimacijos lovų skaičius, ir bendrai sveikatos sistemos pajėgumai“, – pabrėžė ji.

J. Šiugždinienė taip pat atkreipia dėmesį, kad šį rudenį situacija yra valdoma mokyklos lygiu.

„Tai jeigu pasižiūrėsime į mokyklą, yra keli labai svarbūs momentai: vienas, mokytojų vakcinacija tikrai yra labai aukšta, dėkoju mokytojams, apie 90 proc. jau šiandieną yra imunizuotų mokytojų, tai yra vakcinuoti kartu su tais, kurie yra persirgę, t.y. turi antikūnų“, – sakė ministrė.

„Taip pat mes turime testavimą, saugumo priemones, t.y. srautų valdymą, turime higienos priemones, t.y. vėdinimą, paviršių valymą ir t.t. ir turime per 12 m. amžiaus vaikų vakcinaciją“ , – pridūrė ji.

Ministrė akcentuoja, kad šiuo metu nekalbama apie tai, kad atskirose savivaldybėse ar visoje šalyje pradėti nuotolinį mokymą.

„Jeigu jau situacija blogėja ir randasi atvejų, randasi protrūkių, tai, vadinasi, mes galime arba klasę išvesti į nuotolį, galime kai kuriais atvejais išvesti srautą į nuotolį, kai kuriais atvejais gali tekti išvesti mokyklą į nuotolį“, – paaiškino ji.