Pastaruoju metu vis daugėja nuomonių, kad prekės artimiausiu metu brangs sparčiau nei iki šiol, nors infliacijos rodikliai siekia paskutinio dešimtmečio rekordus jau dabar. Svarbiausios Pasaulio ekonomikos JAV metinė infliacija jau pasiekė 5,4 proc. ir buvo didžiausia per paskutinius 13 metų. Lietuva, ekonomiškai puikiai išgyvenusi pandemija jau skaičiuoja beveik 5 proc. metinės infliacijos ir metų pabaigoje galime matyti skaičius 6-7 proc. punktų rėžyje.

Infliaciją žmonės suvokia gan gerai – tai kainų augimas, tačiau priežastys jau aiškinamos sunkiau. Dažnai viskas susiveda į tai, kad kažkas nori apvogti visuomenę ir dėl to dirbtinai kelia kainas didindami pelnus. Tada kyla politiniai užsakymai dirbtinai riboti kainas arba kažkam „uždėti apynasrį godumui“.

Panagrinėkime, kodėl beveik visur dabartinės kainos šoktelėjo. Paprasčiausias argumentas – padidėjusios žaliavų kainos. Kiekviename žingsnyje naudojama žaliavinė nafta per 2021 metų 8 mėnesius pabrango 40 proc., o per metus visus 64 proc. Nafta naudojama bet kurios prekės pervežime, mums pasiekti darbą ir prekybos centrą ar namus, plastiko ir daugelį kitų prekių gamyboje. Skirtingose srityse naudojama proporcija naftos, tačiau jau senai pamiršome degalų kainas, kurios siekė žemiau vieno euro už litrą.

Pabandžius atskleisti šių metų 8 mėnesių pokyčius, tai gamtinės dujos pasaulyje pabrango 83 proc. ir dėl to pabrangs šildymas Lietuvoje. Keista, bet tarši anglis pabrango dar labiau – 113 proc. per tą patį laikotarpį. Kava tarptautinėse rinkose per 8 mėnesius pabrango 52 proc.

Kryptis nėra vienareikšmiška – buvo kas ir pigo. Paradoksalu, bet šiais metais auksas ir sidabras pigo atitinkamai 4 ir 8 proc., o rekordus demonstravusi mediena jau fiksuoja 45 proc. pigimą.

Tai yra tik žaliavos, bet Lietuvoje pastaruosius dvejus metus vidutinis darbo užmokestis kyla po 10 proc. ir tai iš vienos pusės yra pajamos, o iš kitos ir produkcijos kainos dedamoji dalis. Natūralu, kad produktai, kuriuose yra „įdėta“ daug žmogaus darbo laiko, taip pat reaguoja stipriau. Geroji žinia yra ta, kad infliacijai kopiant per 5 proc. žymą vis tik žmonių pajamos augo sparčiau ir dėl to nuotaikos Lietuvoje išlieka geros.

Kalbant apie prekių brangimą negalima konstatuoti tik praeities skaičių – svarbesni yra lūkesčiai ir tai, kas mūsų laukia. Galima nuspėti, kad pajamų augimo lūkesčiai ateinantiems metams taip pat yra kaitinami, o tokioje aplinkoje vartotojų elgesys skatina paklausą ir žaliavų kainos augimą ne tik Lietuvoje bet ir Pasaulio rinkose. Tačiau ekonomikoje nėra taip viskas paprasta.

Tokį procesą kiek pristabdys tai, kad išsilaisvinus iš pandemijos susidarė tiekimo sutrikimai ir pristatyti kai kurias prekes darosi labai brangu, tačiau toks efektas turėtų kiek bliūkšti 2022 metais. Kelių šaltinių analitikai nesitiki reikšmingo naftos augimo, bet yra ir priešingų prognozių maisto produktams. Mėsai, grūdams ir panašiai.

Iš įdomesnių galima paminėti, kad tikimasi iššūkių gėrimų pramonei. Salyklas bei ryžiai kitąmet gali brangti 16 proc., plastiko gaminiai ir skardinės (dėl šių metų žaliavų šuolio) gali kilstelti atitinkamai apie 12 ir 22 proc. Na, o elektra apie 17 proc., kuri paveiks ne tik kiekvieną iš mūsų, bet ir pramonės atstovus. Tad pamačius brangesnį alaus bokalą reiktų suprasti, kad toje kainoje jau padalinta našta tarp tiekėjo ir vartotojo.

2022 metais nusimato lūkesčių ir galimybių lenktynės. Darbuotojų noras gauti didesnį atlygį guls ant verslo ir jo efektyvumo pečių. Susidarys nauji iššūkiai, kaip išlaikyti produktyvumą, pelningą ir, svarbiau, tvarią veiklą.