Politologai sutinka, kad su rugsėjo 10 diena prasidėsiančia rudens Seimo sesija startuos intensyvus ir permainingas politinis sezonas. Jų teigimu, su iššūkiais susidurs tiek vis dar ganėtinai trapi valdančioji dauguma, tiek susitelkti niekaip nesugebanti opozicija.

Nors, politologų manymu, valdančiajai daugumai sugriūti rizika negresia, įtampos tarp Seimo daugumos ir mažumos ilgainiui didės.

Kita vertus, jie neatmeta, kad opozicijos gretose prasidėję fragmentacijos procesai gali palengvinti valdančiųjų dalią. Pirmiausia tai S. Skvernelio apsisprendimas, ar toliau verta ir įmanoma likti su „valstiečiais“. Jei ekspremjeras nuspręs trauktis, svarsto politologai, valdančioji dauguma bent jau trumpuoju laikotarpiu išloštų. Kita vertus, pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio, įvykiams pakrypus minėta linkme, su iššūkiais tiek „valstiečiai“, tiek valdžioje esantys dešinieji galėtų susidurtų vėliau – artėjančių rinkimų metu.

Valdantiesiems S. Skvernelis gali palengvinti gyvenimą trumpuoju laikotarpiu

L. Bielinis sutinka, kad rugsėjį prasidėsiančioje rudens Seimo sesijoje opozicijos gretose gali įvykti ganėtinai svarbių pokyčių – tai S. Skvernelio ir paskui jį sekančių kelių parlamentarų galimas pasitraukimas iš „valstiečių“ frakcijos. Politologo manymu, jei šį sprendimą lydėtų aktyvus S. Skvernelio įsitraukimas į politinius procesus, tai gali turėti apčiuopiamos įtakos jėgų balansui dabartiniame Seime.

„Mes matome, kad opozicijos gretose iš tikrųjų formuojasi naujos jėgos ar bent jau yra užuominos apie galimybę susiformuoti naujoms jėgoms. Turiu galvoje S. Skvernelio galimybę ar tikimybę, kad jis pasitrauks ir aplink jį susitelks grupė žmonių. Tai gali įvykti... Ir jei tai įvyks, mes iš tikrųjų pamatysime naują Skvernelio ir su juo susietų žmonių aktyvumą“, – Eltai teigė L. Bielinis.

VDU profesoriaus manymu, tokia tikimybė bent jau artimiausiu laikotarpiu daugiausiai problemų keltų opozicijai, o ne valdantiesiems.

„Valdantieji išliks tie patys, nepajudinami, nes yra kelios priežastys. Visų pirma opozicijoje nėra vienybės ir susitarimo, natūralu, kad jie tarpusavyje turi labai daug pretenzijų vienas kitam. Antra, valdantieji darniai sprendžia daugelį dalykų – bent jau tie sprendiniai pakankamai darniai atrodo“, – sakė L. Bielinis.

„Jei Skvernelis iš tikrųjų sukurs kažkokią naują jėgą, opozicija bus dar labiau fragmentuota ir valdantieji tiesiog galės ramiai žvelgti į ateitį, suvokdami, kad konkurentai per daug silpni, jog galėtų juos išstumti“, – tęsė VDU profesorius.

Su S. Skvernelio pasitraukimu iš „valstiečių“ susijusiais iššūkiais dešinieji, politologo manymu, susidurtų tik ilgainiui – jei pastarajam pavyktų akumuliuoti ir nukreipti savo politinį potencialą.

„Taktine prasme valdantiesiems tai palanku, bet strateginiame lygmenyje tai pakankamai pavojinga, nes mes matėme, kaip Skvernelio atėjimas pas „valstiečius“ pakėlė jų šansus pergalei. Taigi artėjant rinkimams Skvernelis vėl taps pavojingas tiek „valstiečiams“, tiek ir valdantiesiems. Taigi strategine prasme Skvernelio jėgos išsikristalizavimas yra pakankamai pavojingas“, – teigė L. Bielinis.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė S. Skvernelio galimame pasitraukime taip pat įžvelgė potencialią naudą valdančiajai daugumai. Kita vertus, ji akcentavo ir nuostolius, kuriuos, jei ekspremjeras apleis gausiausios opozicinės frakcijos gretas, patirs „valstiečiai“.

„Frakciją palieka paskutinių Seimo rinkimų sąrašo „numeris vienas“ –  Skvernelis gavo 80 tūkst. pirmumo balsų. R. Karbauskis yra gavęs apie 65 tūkst. pirmumo balsų. Tai reiškia, kad frakciją palieka lyderis. Tai nėra Tomo Tomilino išėjimas. Tad pasakyti, kad „valstiečiams“ neskaudės – tikrai negalima“, – sakė MRU politologė.

Skirtingai nei L. Bielinis, R. Urbonaitė teigė mananti, kad dešiniųjų valdančioji dauguma iš S. Skvernelio sprendimo nutraukti bendravimą su „valstiečiais“ laimėtų ne dėl to, kad opozicija taptų labiau fragmentuota, bet dėl to, kad valdantieji turėtų daugiau galimybių bendrauti su nauja frakcija, kurią galėtų suburti ekspremjeras.

„Aš manau, kad S. Skverneliui nusprendus pasitraukti iš „valstiečių“, opozicijoje gali atsirasti frakcija, su kuria gali būti lengviau susikalbėti. Valdantiesiems tai gali būti darinys, iš kurio galima tikėtis paramos. Hipotetiškai mąstant, tai būtų pliusas valdantiesiems. Bet kaip bus iš tikrųjų, parodys gyvenimas“, – teigė R. Urbonaitė.

Mitingai ir Šeimų sąjūdis įtakos turės, tačiau politinės darbotvarkės nediktuos

Dar vienas ganėtinai svarbus artėjančio politinio sezono faktorius – judėjimai bei mitingai prieš valdžią ir konkrečius jos darbus. Dalies visuomenės nepasitenkinimas valdžios veiksmais dorojantis su COVID-19 krize, į politinę darbotvarkę rudens sesiją grįšiantis partnerystės klausimas aistras kelia ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir mitinguose prie Seimo. Šeimų sąjūdis kaip tik rudens sesijos pirmąją dieną organizuoja mitingą, kuris, ko gero, susilauks daugiau viešo dėmesio nei į Seimo posėdžių salę susirinkę parlamentarai.

Politologai sutinka, kad pastaruoju metu vis aktyvesni mitinguotojai turės įtakos politiniam procesui, tačiau, kartu pažymi jie, vargu ar tai bus esmingas, toną politikai užduodantis faktorius. Ne išimtis ir Šeimų sąjūdis. Jis, politologų įsitikinimu, kol kas per daug fragmentuotas, kad galėtų lemti esminius politinės darbotvarkės akcentus.

„Šeimų maršą aš kol kas traktuoju kaip emocingą minią, kuri politiškai nėra struktūruota. Viduje yra labai daug įvairių krypčių, koalicijų ir tai, kad pas juos kinta programa ir pasipildo vis naujais punktais, rodo, kad jie yra populistiškai orientuoti į kintančią situaciją. Atsiranda problema ir jie ją iš karto įkelia į savo programą, o rytoj mes pamatysime jau kokią nors kitą problemą – tad jie iškart ją ir iškels. Taigi nėra aiškaus politinės jėgos koncepto, yra tiesiog emocinės reakcijos“, – teigė L. Bielinis.

„Jie darys poveikį, tačiau sakyti, kad tai bus politiką lemiantis veiksnys, aš abejočiau“, – pridūrė profesorius.

Savo ruožtu R. Urbonaitė akcentavo tai, kad Šeimų sąjūdžio ar kitų panašias problemas keliančių iniciatorių mitingai daugiausiai įtakos darysi opozicinėms partijoms – pirmiausiai „valstiečiams“ ir „darbiečiams“. Šios opozicinės partijos, R. Urbonaitės manymu, labiausiai bus suinteresuotos flirtavimu su prieš skiepus nusistačiusiais ar prieš kai kuriuos žmogaus teisių klausimus nusiteikusiais mitinguotojais.

„Šie politikai vienaip ar kitaip žvalgysis, kas tame fronte vyksta. Tad įdomu, kaip opozicinės partijos toliau konstruos santykius su šiais judėjimais, kiek bus flirtavimo. Mes jau dabar tai matome, kad bandoma kalbėtis, o tai reiškia ir didėjantį šių mitinguojančių grupių ir jų keliamų klausimų legitimizavimą“, – sakė R. Urbonaitė.