Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad nors tikslas yra pasienį su Baltarusija kuo skubiau aptverti koncertinos tvora, tačiau, pasak jos, labai svarbu, jog tai darant būtų išlaikomas maksimalus skaidrumas.

„Šią savaitę yra skelbiamas tarptautinis pirkimas visam dideliam koncertinos kiekiui įsigyti. Taip pat yra atkeliavusi jau iš Estijos parama, tai yra 100 kilometrų koncertinos. Kadangi koncertina nėra vien tas dalykas, kurio užtenka, reikalingos papildomos dalys, montavimo dalykai, tam tikri priedai, tai šiomis dienomis turėtų būti įvykęs konkursas toms trūkstamoms dalims įsigyti“, – „Žinių radijui“ teigė A. Bilotaitė.

Ministrė sakė, kad koncertinos montavimo darbams paskirti kariai jau yra pasiruošę pradėti darbus.

„Yra apie 100 kilometrų ruožas, kuris yra įvardijamas kaip rizikingiausias. Tai mūsų prioritetas yra skubos tvarka uždengti šį pavojingiausią ruožą“, – paaiškino ji.

A . Bilotatė taip pat pabrėžė, kad tiesiant tvorą Baltarusijos pasienyje tikslas yra išlaikyti maksimalų skaidrumą.

„Noriu patikinti, kad viskas yra daroma, jog tas tiekimas nenutrūktų, kad tie procesai vyktų. Bet, žinote, yra dvi pusės. Yra raginimų nepaisyti taisyklių, procedūrų, bet aš tikrai labai nenoriu, kad šis projektas taptų kažkokios „auksinės tvoros“ projektu“, – sakė ministrė.

„Mano tikslas, kad būtų išlaikytas maksimalus skaidrumas, bet aš suprantu ir prioritetą viską padaryti kiek galima skubiau“, – pridūrė ji.

Šiemet iš viso į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį bandė patekti 3 145 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 39 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Šią liepą pasieniečiai sulaikė 2 484 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.

Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.

Atsakė į kritiką dėl prastos komunikacijos: džiaugiuosi, kad kai kurie politikai pailsėję įsitraukė į procesą

A. Bilotaitė, reaguodama į kritiką, kad jos vadovaujama institucija esą vietiniams gyventojams nepakankamai aiškino savo planus dėl nelegalių migrantų apgyvendinimo, tiesiog atsakė, jog džiaugiasi kai kurių politikų sprendimu, šiems pailsėjus, pagaliau įsitraukti į šį politinį procesą.

„Labai džiaugiuosi, kad kai kurie politikai pailsėję galų gale įsitraukė į tą politinę veiklą ir procesą, supranta, kad yra rimti dalykai. Labai esu dėkinga už patarimus ir pasiūlymus. Matyt, kad visada yra labai lengva pakritikuoti ir pasakyti, kad dialogas galbūt buvo ne toks, gal jo buvo per mažai ir jis turėjo būti kažkoks, kitokio pobūdžio, intensyvesnis. Iš ministerijos pusės esame maksimaliai įsitraukę į procesą ir skiriame dėmesį komunikavimui su savivalda, bendruomene“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė A. Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministrė tikina, kad tiek ji, tiek kiti ministerijos atstovai su bendruomenėmis stengiasi bendrauti maksimaliai, kiek leidžia užimtos darbotvarkės. Tačiau ji tuo pačiu paragino į diskusiją su vietos bendruomenėmis įsitraukti ir kitų politinių jėgų atstovus gyventojams aiškinant situaciją, o ne kurstant aistras.

„Viceministrai ir aš pati vykstame ir kalbamės ir ne vieną kartą. Norime to konstruktyvaus dialogo, bet, matyt, ne visada pavyksta. Aš noriu paprašyti visų politinių jėgų atstovų prisidėti prie to ir važiuoti kalbėtis su savo rinkėjais, su savo grupėmis, padėti aiškinti,kas vyksta ir kodėl to reikia, o ne kiršinti ir naudotis situacija keliant savo politinius dividendus“, – mano A. Bilotaitė.

Vertindamas prie Rūdninkų poligono susiklosčiusią situaciją, kai prieš protestuotojus viešojo saugumo pareigūnams teko panaudoti fizinę jėgą, antradienį prezidentas Gitanas Nausėda, sakė, kad tai įvyko dėl nepakankamo valdžios ir vietos gyventojų dialogo.

„Tai yra prastos dialogo pradžios padarinys. Kai dialogas pačioje pradžioje neįvyko, jis sukelia natūralią priešpriešą. Su ja kovojama štai tokiais būdais, kurie nėra sveikintini, ir pagal galimybes jų reikėtų išvengti. Aš tikiu, kad pasimokę iš šitų klaidų ateityje mes galime elgtis išmintingiau“, – antradienį atsakydamas į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Nausėda.

Antradienį VRM komunikacijąkritikavo ir Saulius Skvernelis. Opozicijos lyderis įsitikinęs, kad neramumai Rūdninkuose išvis nebūtų kilę, jeigu valdantieji visuomenei būtų pateikę aiškų nelegalių migrantų apgyvendinimo planą, paaiškintų savo sprendimų pagrįstumą.

„Policija turėjo ištaisyti politikų pridarytas klaidas arba nesąmones. Jeigu to nebūtų, tai policija šitoje vietoje nebūtų turėjusi reaguoti. Tačiau kai yra blokuojamas patekimas į Vidaus reikalų ministerijos specifinį objektą, poligoną – tai yra neteisėti veiksmai. Aišku, kai žmonės jau įsiaudrinę, policijos aiškinimas yra kitoks, specifinis.

Ten tų žmonių neturėjo būti. Jeigu sprendimai būtų priimti iš karto, visai visuomenei paaiškinus, kad Rūdninkų poligone yra įrengta reikalinga infrastruktūra, įrengus apgyvendinimo infrastruktūrą jokio pavojaus nėra. Žinant mūsų Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų profesionalumą ir patirtį, jokio pavojaus nėra“. – tuomet tvirtino S. Skvernelis.

Nepaprastosios padėties įvedimas nereikštų, kad VRM nusimestų atsakomybę

A. Bilotaitė akcentuoja, kad siūlydama pasienio savivaldybėse dėl nelegalių migrantų sukeltos krizinės situacijos įvesti nepaprastąją padėtį ministerija nesistengia atsikratyti atsakomybės. Ministrės teigimu, įvedus nepaprastąją padėtį tiesiog atsirastų daugiau galimybių efektyviau įtraukti kariuomenės pajėgas.

„Kadangi mes matome situaciją iš labai arti, dalyvaujame kasdien procese, krizės suvaldyme, tai mes pateikėme siūlymą svarstymui galvoti apie galimybę įvesti nepaprastąją padėtį pasienio regionuose. Nes mes matome tam tikrų pliusų, kurie mums padėtų šią situaciją efektyviau valdyti“, – „Žinių radijui“ teigė A. Bilotaitė.

Ministrė akcentuoja, kad siūlydama pasienio savivaldybėse įvesti nepaprastąją padėtį, Vidaus reikalų ministerija (VRM) nesiekia nusimesti atsakomybės.

„Man teko girdėti, kad Vidaus reikalų ministerija bando nusimesti atsakomybę. Tai esant nepaprastajai padėčiai nereiškia, kad pasikeistų atsakomybės perdavimas kažkuriai kitai institucijai, ir toliau VRM ir Sienos apsaugos tarnyba tęstų savo darbą, tiesiog atsirastų daugiau galimybių įtraukti kariuomenę aktyviau“, – sakė A. Bilotaitė.

„Mes indikuojame, kad tai galimas vienas iš sprendimo būdų. Mes nesakome, kad tai reikia padaryti čia ir dabar, bet mes matome tikrai situacijos rimtumą“, – pridūrė ji.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį teigė nepalaikąs Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymo dėl iš Baltarusijos plūstančių nelegalių migrantų sukeltos krizės skelbti nepaprastąją padėtį.

„Prieš keldami tokius siūlymus turime atsakyti į klausimą, ką tai duos papildomai, palyginus su dabartine situacija. Nepaprastosios padėties įvedimas nereiškia, kad Vidaus reikalų ministerija atiduoda visą savo atsakomybę kariuomenei. Net ir tuo atveju kariuomenė būtų papildoma parama, kuri, be jokios abejonės, turėtų skirti tam daugiau resursų“, – žurnalistams antradienį teigė G. Nausėda.