COVID-19 atvejų skaičiui šalyje palaipsniui augant, o epidemiologams vis labiau nuogąstaujant dėl naujos pandemijos bangos rudenį, vakcinacijos apimtys Lietuvoje vis dar išlieka mažos. Todėl tiek viešoje erdvėje, tiek ir tarp politikų vis dažniau pasigirsta siūlymų, kad skiepytis atsisakę gyventojai turėtų testuotis savomis lėšomis, taip pat vis dažiau kalbama ir apie privalomo skiepijimo galimybę.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas mano, kad mokami testai gyventojams taptų paskata rinktis nemokamo skiepo alternatyvą. Vis tik politikas akcentuoja, kad galimybė skiepytis turi būti suteikta ten pat, kur atliekami ir COVID-19 testai.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas taip pat laikosi panašios nuomonės ir akcentuoja, kad visi mokesčių mokėtojai neturėtų mokėti už dalies gyventojų apsisprendimą atsisakyti skiepyto.

Abu politikai sutaria, kad kitoms skatinamosioms priemonėms neduodant reikiamo rezultato galima būtų svarstyti ir apie privalomą testavimą.

Vis tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narė Agnė Širinskienė akcentuoja, kad gyventojai skiepytis turi būti skatinami švietimu, o ne prievarta ar grasinimais. Seimo narė mano, kad privalomas testavimas už savo lėšas bei privaloma vakcinacija riboja žmogaus teses. Politikė įsitikinusi, kad valdantieji skiria nepakankamą dėmesį socialinei reklamai, nukreiptai į skiepytis atsisakančias gyventojų grupes.

A. Širinskienė: rezultatai turi būti pasiekti žmonių švietimu, o ne prievarta ir gąsdinimais

„Valstietės“ A. Širinskienės teigimu, LVŽS frakcija Seime įsitikinusi, kad privalomas testavimas riboja žmogaus teises, todėl neturėtų būti taikomas.

„Ir mūsų frakcija, ir kitos opozicinės frakcijos yra netgi į Konstitucinį Teismą pasikreipusios dėl privalomojo testavimo. Ir mes kvestionuojame NVSC ir ministerijos galimybę išplėsti privalomai testuojamų darbuotojų sąrašą, nes akivaizdu, kad tai riboja žmogaus teises. Ir paprastai tuos apribojančius dalykus ar bent jau sąlygas ribojimui turi nustatyti įstatymas, bet ne poįstatyminis reguliavimas“, – teigė A. Širinskienė.

Politikė akcentuoja, kad valdantieji ima kalbėti apie nepasiskiepijusių žmonių testavimosi savomis lėšomis įteisinimą dėl to, jog nesugeba sukurti efektyvios socialinės reklamos, kuri motyvuotų gyventojus vakcinuotis.

„Tiek dėl privalomo testavimo apmokėjimo kaip tam tikros baudos už žmonių nesiskiepijimą, tiek dėl visų tų grasinimų nebendrauti su nesiskiepijusiais, galima būtų pasakyti, kad valdantieji tiesiog nesugeba žmonių motyvuoti skiepytis. Socialinės reklamos, kuri motyvuotų abejojančius, pateiktų jiems kažkokią informaciją pastaruoju metu praktiškai nėra matyti, nors lėšos tikrai yra skirtos milžiniškos“, – sakė A. Širinskienė.

„Aš jau nekalbu apie tuos tautinių mažumų ar tautinių bendrijų gyvenamus rajonus, kur tikrai rusų ar lenkų kalba informacija yra labai sunkiai pasiekiama. Ir yra įvykę taip, kad žmonės prisiklausę „Sputink“ vakcinos reklamų iš Rusijos ar Baltarusijos kanalų ir tiesiog nepasitiki europietiškomis vakcinomis“, – pridūrė ji.

Todėl politikė mano, kad Vyriausybė nepadarė nieko, kad abejojančius žmones paskatintų vakcinuotis, nors, anot jos, būtent ši gyventojų grupė ir turėtų būti pagrindinis vakcinacijos kampanijos taikinys.

„Įtikinėti reikėjo šį segmentą, kuris dabar jau tapo problema, tai yra tuos, kurie dėl kažkokių priežasčių: dėl nežinojimo, dėl baimės už savo gyvybę, dėl kažkokių mitų, matyt, tiesiog bijo ateiti ir gauti skiepus. Dabar norima tvarkyti situaciją prievarta. Tai yra žmonės tiesiog gąsdinami, bet paprastai visi žinome ir patys patiriame, kad kada mus kažkas gąsdina, tai norisi dar daugiau priešintis“, – akcentavo ji.

A . Širinskienė įsitikinusi, kad, anot jos, valdančiųjų vykdoma „gąsdinimo kampanija“ nepasiteisins.

„Valstietė“ akcentuoja, kad partija laikosi tokios pačios kritiškos pozicijos ir dėl privalomos tam tikrų grupių darbuotojų vakcinacijos.

„Mūsų frakcija jau ir anoje kadencijoje, pasisakydavo prieš privalomą vakcinaciją, kad vis dėlto tie rezultatai turi būti pasiekiami žmonių švietimu, žmonių auklėjimu“, – patikino A. Širinskienė.

„Tikrai yra buvę atvejų toje pačioje Slovakijoje, kuri prievarta pradėjo skiepijimą diegti, kad atsiranda ir dokumentų klastojimai, žmonės pradeda klastoti įrašus apie vaikų skiepus. Tai tokiu atveju valstybė nukenčia ir nuo to, kad neturi objektyvios informacijos ir nuo to, kad tas žmogus, anksčiau ar vėliau susiklastojęs tą skiepą susirgs, turėjęs kontaktą su virusu“, – sakė ji.

E. Gentvilas: reikia siūlyti alternatyvą – nemokamas skiepas arba testas už pinigus

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia galimybę nepasiskiepijusiems asmenims apmokestinti testavimąsi vertinantis teigiamai.

„Aš vertinu teigiamai. Kai buvo svarstomas balandžio mėnesį Galimybių paso variantas, kuriame yra numatyta, jog jeigu tau trūksta iki išėjimo į laisvę, kad gautum Galimybių pasą, testo, tai aš siūliau tą testą, kad pats pasidarytų. Jeigu žmogus nori eiti linksmintis, tai kodėl Lietuvos valstybė turi apmokėti žmogaus norą eiti linksmintis, kai kiti tuo metu dar buvo negavę skiepų, nes nebuvo skiepų“, – teigė E. Gentvilas.

„Dabar situacija dar palankesnė susimokėti. Skiepų dabar netrūksta, kas nori, tas skiepijasi. Balandžio mėnesį norėjo skiepytis, nebuvo skiepų, dabar skiepų per daug. Tai žmogus vis tiek nesiskiepija, bet nori daryti viską taip kaip ir tie atsakingi žmonės, kurie pasiskiepijo. Tai aš aiškiai sakau, kad reikia numatyti, jog jis tada turės susimokėti“, – akcentavo jis.

Politikas mano, kad kiekvienam asmeniui, atėjusiam atlikti COVID-19 testą reikėtų pasiūlyti alternatyvą – toje pačioje vietoje nemokamai pasiskiepyti.

„Aš siūlau pateikti tai pozityviai. Dabar tai skamba kaip finansinė bausmė. Aš siūlau kiekvienam žmogui, kuris nėra pasiskiepijęs, pasakyti: arba skiepas nemokamai, arba testas už pinigus. Kaip alternatyva ir žmogus tegu renkasi. O ne tai, kad atėjo žmogus testuotis ir prašau susimokėti, nes tu nepasiskiepijęs. Ne, jam lygiagrečiai turi būti pasiūlyta testavimosi vietoje ir skiepijimosi galimybė. Tada tai bus kaip alternatyva“, – sakė E. Gentvilas.

„Testavimus atlieka mediciniškai apmokyti žmonės, tie mediciniškai apmokyti žmonės tikrai pajėgūs suleisti ir skiepą. Taip būtų išplėstas ir skiepijimo vietų skaičius, ir tikrai žmogui patraukliau pasirodys pasiskiepijimo galimybė“, – taip pat teigė jis.

Politikas mano, kad savomis lėšomis apmokami testai daliai gyventojų tikrai taptų paskata skiepytis.

„Manau, kad kai kuriems žmonėms tai bus paskata. Tikrai ne visi yra antivakseriai, kurie dar nepasiskiepijo. Bet tiesiog visokių baimių pilnos akys, prigąsdinti, prikurtos legendos“, – teigė jis.

E. Gentvilas pripažino, kad pandemijos akivaizdoje svarstytina ir privalomų skiepų galimybė. Vis tik, politiko teigimu, tai turėtų būti svarstoma kaip paskutinis variantas, kai visos kitos priemonės neveikia.

„Svarstytini visi dalykai, kai yra pasaulinė pandemija ir miršta žmonės. Bet tai palikime pačiam paskutiniam variantui. Mes turime išbandyti šią alternatyvą, kurią aš siūlau, susimokėjimo galimybę testuojantis, o jeigu jau katastrofa, tai aš suprantu, kad tai kaip šaukimas į kariuomenę – neišvengiamas“, – pabrėžė E. Gentvilas.

A. Sysas: kodėl visi mokesčių mokėtojai turi mokėti už kažkieno malonumus

Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas. Politikas įsitikinęs, kad mokesčių mokėtojai neturėtų mokėti už skiepytis atsisakančių gyventojų testus.

„Aš manau, kad, jeigu mes norime susitvarkyti su pandemija, bet žmonės dėl nesuprantamų dalykų, kai yra skiepas, nesiskiepiję, tai kodėl visi mokesčių mokėtojai turėtų apmokėti kažkieno malonumus. Už malonumus mokame patys. Tai šiuo atveju, aš manau, kad kito kelio paprasčiausiai nėra, skiepas yra nemokamas, o jeigu žmogus nenori skiepytis, tegul moka ir testuojasi“, – teigė A. Sysas.

Seimo narys mano, kad privalomai besitestuojantys nepasiskiepiję paslaugų sferoje dirbantys darbuotojai už testus taip pat turėtų mokėti iš savo lėšų.

„Kito kelio aš paprasčiausiai nematau. Arba vėl užsidarysime ilgiems metams ir sėdėsime vėl atskirai“, – sakė politikas.

Politikas taip pat yra įsitikinęs, kad tokia tvarka paskatintų gyventojus vakcinuotis.

„Aš manau, kad viskas skatina, jeigu žmogus pajunta per kišenę, tada jis pradeda skaičiuoti ir renkasi“, – teigė A. Sysas.

„Čia negalima prieš pastatyti visuomenės sveikatos ir atskirų individų noro būti kitokiems. Už buvimą kitokiu reikia susimokėti ir viskas“, – pridūrė jis.

A. Sysas taip pat mano, kad gyventojams ir toliau vangiai vakcinuojantis gali būti svarstoma ir privalomų skiepų galimybė.

„Manau, kad gali būti svarstytina, nes šiandieną kai kurios specialybės privalo daryti tam tikrus skiepus, kitaip tie darbuotojai negali dirbti. Tai šiuo atveju irgi, manau, kad be privalomumo čia nelabai išeina. Mes prieš pastatome visuomenę ir atskirą individą. Tai jeigu individas nenori skiepytis, tai jis turbūt negali atlikti tam tikrų pareigų arba atlikti tam tikro darbo, kuriam reikia kontaktavimo su daugeliu žmonių“, – sakė politikas.