Vilniaus meras Remigijus Šimašius palaiko idėją, kad kontaktinį darbą dirbantys asmenys, kurie atsisako nemokamai vakcinuotis, turėtų už testavimą susimokėti patys, arba šios paslaugos kainą padengtų patys darbdaviai, o ne visi mokesčių mokėtojai.

„Man keistas tik vienas dalykas. Kad ir prekybos įmonių darbuotojų pasiskiepijimo vidurkis yra maždaug, kaip Lietuvos vidurkis, nors turėtų būti gerokai didesnis. Tai kai žmonės gali gauti skiepą, o mes sakome, mes jus nemokamai testuosime, šito aspekto aš nesuprantu. Gerai, galime palikti arba testavimą arba skiepą, bet man atrodo, mes neturėtumėme subsidijuoti testavimo, jeigu žmogus gali gauti skiepą“, – LRT radijui penktadienį kalbėjo R. Šimašius.

Sostinės vadovo nuomone, nemokamai testuotis galėtų tik COVID-19 simptomus pajautę, kontaktą su užsikrėtusiuoju turėję asmenys ir vaikai, kurie pasiskiepyti dar negali, tačiau nuo rudens turėtų grįžti į mokyklas.

„Aš manau, kad testai turi būti nemokami tada, kai žmogui yra simptomai ir kai jis turėjo kontaktą su sergančiuoju. Vaikams irgi turbūt turi būti nemokamai. Bet prekybos salės darbuotojui, kuris gali gauti skiepą nemokamai, kodėl mokesčių mokėtojams reikia 70 eurų už kartą (tai reiškia, kad jeigu kas savaitę testuoti, tai po 10 eurų per dieną) mes subsidijuosime žmogų, sėdintį kasoje arba dirbantį salėje. Kodėl mes turime subsidijuoti prekybos centrus?“, – sakė meras, kartu pažymėdamas, kad mokyklų personalui taip pat turėtų būti taikomi panašūs reikalavimai.

„Mes visi pakrauptume, jeigu paaiškėtų, kad žmogus, sergantis, pavyzdžiui, tuberkulioze, dirba su vaikais. Nors nėra garantijos, kad jis užkrės vaikus. Man atrodo, lygiai tas pats turi būti taikoma ir kovido atveju“, – sakė jis.

R. Šimašius įsitikinęs, kad kai kurių įmonių prašymai šalia jų įrengti testavimo centrus, yra visiškai nepagrįsti, kadangi vakcinacija yra daug pigesnė, nei nuolatinis darbuotojų testavimas.

„Nenoriu vynioti žodžių į vatą. Kai mes išgirstame iš verslo: o gal galite prie mūsų padaryti testavimo centrą. Ne, negalime padaryti testavimo centro. Mes galime padaryti vakcinavimo centrą. Tai yra bakst, ir viskas. Veikia. O testavimo centre dirba daugybė žmonių, personalo, laboratorijos, leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai, o rezultatas yra nulis“, – tvirtino sostinės vadovas.

Vilniaus meras taip pat akcentuoja, kad įsibėgėjus ketvirtajai COVID-19 bangai, karantino suvaržymai iš esmės turėtų būti taikomi tiems, kurie pasirenka nesiskiepyti.

„Tai yra apie paskatas, bet kartu ir apie gyvenimo logiką. Negalime visą laiką gyventi užsidarę. Aišku, kad ribojimai neturi būti taikomi tiems, kurie elgėsi atsakingai. Tie, kurie skiepijosi, laikėsi ribojimų, jau pusantrų metų elgiasi atsakingai. O yra žmonių, kurie marširuoja kažkur ir jiems vienodai rodo. Akivaizdu, mes turime adekvačiai žiūrėti į reikalus. Kiekvienas turi patirti atsakomybę už savo veiksmus“, – tvirtino R. Šimašius.

Lietuvoje praėjusią parą, liepos 22-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 233 žmonėms, nemirė nė vienas žmogus, skelbia Statistikos departamentas.

Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 280541.

Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 - 4409.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje penktadienio rytą siekia 51,6 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai - 139 atvejai.

Anot Statistikos departamento, penktadienio rytą pateikiamų duomenų, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia 1,8 proc. Šiuo metu galimai imunitetą turinčių gyventojų procentas - 50,8.

Iš viso nuo pandemijos pradžios pasveiko 268521 žmogus. Šiuo metu serga 1353.

Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 11439 žmonės, antra - 4972. Iš viso iki šiol vakcinuota dviem skiepo dozėmis 1126751 žmogus.

Nuo liepos 1 dienos dėl koronaviruso plitimo grėsmės Lietuvoje galioja valstybės lygio ekstremali situacija. Tokiu sprendimu Vyriausybė pakeitė beveik aštuonis mėnesius galiojusį karantino režimą.