Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad šiuo metu nuo COVID-19 pasiskiepijo maždaug 10 proc. vyresnių nei 12 metų mokinių. Ministrės teigimu, mokytojų, mokinių ir visos visuomenės vakcinaciją būtina skatinti, nes tai, pasak jos, pagrindinis įrankis, leisiantis vaikams saugiai sugrįžti į mokyklas.

„Mes planuojame rugsėjo 1-ąją išeiti į klases, į kontaktinį ugdymą. Ką rodo situacija, tai čia gali būti dar pasikeitimų ir mes stebime situaciją Lietuvoje. Nerimą kelia daugėjantys atvejai ir sulėtėjęs vakcinacijos procesas. Tačiau kas šiek tiek apramina, tai, kad hospitalizacijos lygiai yra ne tokie, kokie buvo pandemijos (piko – ELTA) metu ir mirčių skaičiai yra maži, tai situacija yra kitokia“, – LRT radijui teigė J. Šiugždinienė.

Vis tik ministrė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vyresnių nei 12 metų vaikų vakcinacija vyksta vangiai. Kol kas, pasak jos, nuo COVID-19 pasiskiepijo apie 10 proc. mokinių.

„Skiepai nėra privalomi, tai mums reikia labai skatinti vakcinaciją, nes tai pagrindinis įrankis, kuris gali mus šiuo metu išgelbėti ir jeigu mes norime visi dirbti mokykloje, tai kiekvienas tėvas, mama, močiutė turime jaustis atsakingi, kad tiek mokytojai, tiek aplinkiniai pasiskiepytų, taip pat paraginti skiepyti ir vaikus“, – sakė ji.

J. Šiugždinienė akcentuoja, kad rudenį saugumą mokyklose bus ir toliau siekiama užtikrinti testuojantis.

„Testavimas yra rekomendacinis ir kiekviena mokykla turi būti pasiruošusi vykdyti rekomendacinį testavimą. Testavimas ir sveikatos patikrinimas turi tapti tiesiog norma“, – teigė ji.

Beveik 60 proc. mokyklų teikia prioritetą kontaktiniam ugdymui, bet vis tvirčiau jaučiasi ir dirbdamos virtualiai

Bendrojo ugdymo mokyklos optimaliausiu ugdymo organizavimo būdu laiko kontaktinį ugdymą, išskyrus nuotolines konsultacijas pavieniams mokiniams ar pamokas atskiroms klasėms, kai ugdymas kitokiu būdu negalimas.

Tai dar kartą patvirtino birželio pabaigoje – liepos pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atlikta pakartotinė mokyklų administracijų apklausa, kurioje dalyvavo 94 proc. bendrojo ugdymo mokyklų.

Apklausa parodė, kad beveik 60 proc. mokyklų kontaktinį ugdymą įvardija kaip optimaliausią. Dažniausiai už įprastą kontaktinį būdą pasisakoma ugdant pradinukus. 75 proc. švietimo įstaigų šį būdą laiko tinkamiausiu pradinėse klasėse, 66 proc. – pagrindinio ugdymo klasėse. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pastebi, kad šis vertinimas yra kiek pasikeitęs. 2020 m. lapkričio mėnesį vykdytos panašios apklausos metu 49 proc. mokyklų pasisakė už mišrų ugdymo organizavimo būdą kaip tuo metu geriausią.

Nors mokyklos prioritetą teikia kontaktiniam ugdymui, jos gerai vertina savo galimybes dirbti nuotoliniu būdu – taip vertino ir mokslo metų pradžioje. Daugumoje mokyklų beveik visi mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai turi įgiję skaitmeninio raštingumo kompetencijas. Kol kas vis dar yra mokyklų (6 proc.), kuriose skaitmeninio raštingumo kompetencijos yra nepakankamos, o mokykla savo pasirengimą dirbti nuotoliniu būdu vertina silpnai arba vidutiniškai. Mokslo metų pradžioje tokių įstaigų buvo 8 proc.

Didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių bendrojo ugdymo mokyklų nurodo gerai pasirengusios naudoti virtualias mokymo aplinkas, skaitmeninį turinį, organizuoti ugdymą nuotoliniu būdu.

Jau praėjusių mokslo pradžioje dauguma mokyklų buvo apsisprendusios, pasirinkusios ir įgijusios įgūdžių naudoti vienodą virtualią mokymo aplinką. Mokslo metų pabaigoje vykdyta apklausa didelio skirtumo, lyginant su mokslo metų pradžia, neparodė. Apie 40 proc. bendrojo ugdymo mokyklų renkasi „Microsoft Office 365 For Education“ aplinką, 13 proc. – „Google G-Suite For Education“. Dažniausiai įstaigos pokalbiams ir vaizdo skambučiams yra linkusios naudoti „Microsoft Teams“ (45 proc.) arba „Zoom“ platformas (34 proc.), sakoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime.

Mokyklos savo apsirūpinimą kompiuterine įranga ir interneto prieiga vertina gerai. Daugiau kaip 40 proc. apklausoje dalyvavusių bendrojo ugdymo mokyklų nurodo, kad darbuotojus nuotolinio darbo priemonėmis aprūpina labai gerai, 32 proc. – gerai. Ketvirtadalis mokyklų teigia, kad esant poreikiui mokykla visiems darbuotojams ir mokiniams užtikrina reikiamas priemones ir pasirūpina trūkstama kompiuterine įranga.

„Tai, kad, mokyklų vertinimu, mokytojai yra pasiekę gerą skaitmeninio raštingumo lygį, yra labai teigiama tendencija. Pasaulis keičiasi, mes vis geriau įvaldome informacines technologijas, jos gali praturtinti ugdymą net ir nesant pandeminės situacijos. Tačiau sutinku su mokytojų nuomone, kad geriausia mokyti vaikus, kai jie yra klasėje. Juk mokykla nėra tik mokymosi vieta – bendravimas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais yra be galo svarbus. Ministerija rengiasi visų vaikų sugrįžimui į mokyklas rugsėjį“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Apklausos metu mokyklų taip pat buvo teirautasi, kaip jos panaudojo papildomai iš valstybės biudžeto skirtas lėšas skaitmeninio ugdymo plėtrai. Dažniausiai mokyklos skyrė dešimtadalį lėšų mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijai tobulinti, apie 30 proc. – informacinių ir komunikacinių technologijų įrangai įsigyti, o didžioji dalis teko skaitmeniniams mokymo ištekliams ir priemonėms.

Dažniausiai mokyklos 2020–2021 m. m. įsigijo prieigą prie EDUKA klasės (773 įstaigos), EMA elektroninės mokymosi aplinkos (401 įstaiga), „Vyturio“ skaitmeninių knygų bibliotekos (200 įstaigų).

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktais duomenimis, iš viso 2020–2021 metais švietimo įstaigoms iš valstybės biudžeto papildomai skirta 14 mln. eurų skaitmeninio ugdymo plėtrai. Šiomis lėšomis mokyklos gali įsigyti įrangos, skaitmeninių mokymo priemonių ir išteklių, tobulinti mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijas.