Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia su ES kolegoms ketinantis aptarti beprecedentę iš Baltarusijos plūstančių migrantų krizę, su kuria susiduria Lietuva.

Ministras akcentuoja, kad Lietuva nėra vienintelė valstybė atsidūrusi panašioje situacijoje, todėl, jo teigimu, ES turi siųsti aiškų signalą, kad panašūs veiksmai sulauks atitinkamo atsako.

„Pirmiausiai mes turime paaiškinti savo partneriams ir kolegoms apie tai, kas iš tikrųjų tai yra. Tai yra Baltarusijos hibridinė ataka prieš Europos Sąjungą, pasinaudojant pabėgėliais kaip spaudimo priemone norint pakeisti Europos Sąjungos poziciją dėl sankcijų, dėl žmogaus teisių, dėl opozicijos gynimo, priverčiant persigalvoti“, – teigė į ES Užsienio reikalų tarybą atvykęs G. Landsbergis.

Ministras akcentavo, kad labai svarbu aiškiai sutarti, kad Lietuva, taip pat ir kitos į panašią situaciją atsidūrusios valstybės negali būti paliktos vienos.

„ES vieningas atsakas ir vieninga grąžinimo politika būtų kur kas efektyvesnė ir padėtų, šiuo atveju ir Lietuvai, kuo greičiau susitvarkyti su iškilusiomis problemomis. Tam reikalingi bendri Europos instrumentai ir mechanizmai“, – akcentavo jis.

G. Landsbergio teigimu, taip pat labai svarbu pasiųsti aiškų signalą tiek Baltarusijos režimui vadovaujančiam Aliaksandrui Lukašenkai, tiek ir kitiems diktatoriams, kad panašūs veiksmai sulauks atitinkamo atsako.

„Mes turime iš karto, nedelsiant kalbėti apie tolesnes sankcijas. Aš noriu priminti, kad tai nėra prieš Europos Sąjungos valstybę toks atvejis yra išbandomas. Su panašia situacija anksčiau yra susidūrusi Suomija Rusijos pasienyje, taip pat Graikija ir paskutiniu metu taip pat ir Ispanija. (...) Sankcijos turėtų būti labai greitas, aiškus ir, mano nuomone, pats teisingiausias atsakas“, – pabrėžė G. Landsbergis.

Ministras dėkojo ES valstybėms, priėmusioms sprendimus padėti Lietuvai kovoti su išaugusiais nelegalių migrantų srautais, ir pabrėžė ir kitų valstybių pagalbos svarbą.

Per parą Lietuvos-Baltarusijos sieną neteisėtai kirto dar 60 migrantų

Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais VSAT pateiktais duomenimis, sulaikė 60 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Jau šeštą parą tokių asmenų skaičius neviršijo 100. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija iki pirmadienio ryto sulaikyti 1 676 neteisėti migrantai.

Nuo metų pradžios, pirminiais VSAT duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 518. Ignalinos rajone sulaikyta 316 neteisėtai iš Baltarusijos patekusių užsieniečių, Varėnos – 313, Šalčininkų – 234.

Neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus miesto ir rajono, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose bei VSAT užkardose, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.

Sulaikytiems užsieniečiams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.

Vyriausybė dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.

Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki pirmadienio ryto bandė patekti 1 676 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 20 kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 805, sakoma VSAT pranešime. Taip pat sulaikyti 195 Kongo, 121 Kamerūno, 77 Gvinėjos, 68 Irano bei kitų šalių piliečiai. Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.

Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.

Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.