Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad paskutinis Lietuvos ir Baltarusijos diplomatinių atstovybių apsikeitimas išsiunčiamu personalu rodo prastėjančią santykių būklę. O dėl to, akcentuoja Lietuvos diplomatijos vadovas, labiausiai nukentės Baltarusijos piliečiai.

Trečiadienį Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM), atsakydama į Minsko režimo veiksmus, paskelbė iš šalies išsiunčianti daugumą Baltarusijos ambasados Vilniuje diplomatų.

„Tai rodo prastėjantį santykių būvį. Tam tikri darbiniai ryšiai iki šiol buvo išsaugoti – akivaizdu, kad jie stipriai apsiribos“, – iš karto po URM paskelbto atsako Minskui surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.

Komentuodamas Baltarusijos antradienio sprendimą Lietuvos ambasados Minske personalą sumažinti iki vieno darbuotojo, ministras teigė, kad dėl to labiausiai nukentės baltarusiai.

„Mes jaučiame, kur yra didžiausias nukentėjimas – tai nukentėjimas Baltarusijos žmonių, kurie gaudavo mūsų konsulų pagalbą Minske“, – pridūrė jis, tikindamas, kad bus ieškoma techninių būdų, kaip būtų galima ir toliau padėti Baltarusijos piliečiams.

„Mes ieškome būdų, kaip tą pagalbą užtikrinti. Yra galimybės ieškoti techninių būdų, kad galimybės padėti tiems žmonėms, kuriems pagalbos tikrai reikia, kad jos išliktų, remiantis mūsų resursais Vilniuje, kitose sostinėse ar net kitose ambasadose, kurios jau šiandien yra pažadėjusios savo pagalbą“, – sakė G. Landsbergis.

Tvirtina, kad Baltarusija siekia keisti Lietuvos politiką

Anot jo, antradienį paskelbtu Minsko sprendimu – sumažinti Lietuvos ambasados Minske personalą iki vieno darbuotojo – siekiama keisti Lietuvos politiką.

„Viskas, kas dabar yra daroma, yra siekis pakeisti Lietuvos politiką. Mūsų iniciatyvos yra ganėtinai paprastos – remti demokratinę opoziciją Baltarusijoje. Mes tą darėme ir anksčiau, bet nuo praėjusių metų – labai aiškiomis priemonėmis“, – pažymėjo ministras.

„Tuos veiksmus mes darėme ir darysime ateityje“, – tikino jis.

„Jeigu galėtų pakeisti mūsų kursą paprastais, kad ir diplomatiniais žingsniais, aš manau, kad dėl to grėstų dar didesnėmis represijomis“, – sakė G. Landsbergis.

Antradienį Baltarusija pranešė, kad šalyje veikiančią Lietuvos ambasadą mažina iki minimumo. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija šį sprendimą argumentuoja Lietuvos iniciatyvomis, kurios esą yra nedraugiškos ir skatina konfrontaciją.

Lietuva į šį Baltarusijos žingsnį atsakė sprendimu, kad iki šių metų liepos 12 dienos vidurnakčio Baltarusijos ambasados Lietuvoje diplomatinis personalas turi būti sumažintas iki vieno darbuotojo (konsulinėms funkcijoms vykdyti), administracinėms-techninėms funkcijoms vykdyti gali likti ne daugiau nei 3 ambasados darbuotojai.

Baltarusijos ambasados atstovei taip pat buvo pareikštas protestas dėl besitęsiančių žmogaus teisių ir laisvių pažeidinėjimų Baltarusijoje, represijų prieš pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą, taip pat pareikalauta nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir kitus neteisėtai sulaikytuosius bei nutraukti nelegalios migracijos srautus per Baltarusijos –Lietuvos sieną.

Šią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministerija akreditavo Baltarusijos demokratinę atstovybę Lietuvoje. Lietuvos URM teigimu, atstovybė akredituota, atsižvelgus į Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos kreipimąsi. Šis sprendimas suteikė oficialų statusą Vilniuje veikiančiai S. Cichanouskajai ir jos komandai.

Vyriausybei skleisti žinią apie Baltarusijos vykdomą nelegalios migracijos politiką padės L. Linkevičius

G. Landsbergis tvirtina, kad Lietuvai siekiant stabdyti pro Baltarusijos pasienį į Lietuvą atvykstančius nelegalių migrantų srautus ir užkardyti Aliaksandro Lukašenkos režimo galimybes apgauti trečiųjų šalių gyventojus, pradėta informacinė kampanija, kuria siekiama informuoti tų valstybių piliečius, jog į Lietuvą nėra paprasta patekti.

Pasak G. Landsbergio, Vyriausybės atstovu šalyse, kuriose pabėgėlių srautas yra didžiausias, paskirtas buvęs URM vadovas Linas Linkevičius.

„Žmonės, kurie patenka į Baltarusiją, kurie per Baltarusiją patenka į Lietuvą, jiems yra meluojama, duodami netikri, neteisingi pažadai. Jie yra priverčiami apgaulingais pažadais parduoti savo turtą, atsisakyti savo gyvenimo ten, kur jie gyvena, nebūtinai nesaugaus ar blogo gyvenimo, tiesiog įviliojami į pinkles, pažadant, kad čia bus galima lengvai ir greitai pakliūti į ES“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak ministro, siekiama pasitelkiant turimus resursus inicijuoti informacinę kampaniją, kuria būtų paskleista žinia apie Baltarusijos režimo vykdomą apgaulę.

„Mes turime imtis priemonių ir esame pradėję informacinę kampaniją tose valstybėse, kuriose srautai yra didžiausi, paskleisti tikrą žinią, kad čia nėra lengvo kelio atvykti. Tai yra daroma pasitelkiant mūsų turimus resursus“, – aiškino Lietuvos diplomatijos vadovas.

Taip pat jis informavo apie tai, kad siekiant šią žinią perduoti politiniu lygmeniu, Vyriausybei tose valstybėse atstovaus praėjusioje kadencijoje užsienio reikalų ministro pareigas ėjęs L. Linkevičius.

„Viena iš priemonių – sutarėme, kad gerbiamas Linas Linkevičius taps Vyriausybės atstovu sprendžiant šią krizę tose valstybėse, iš kurių migracijos srautas į Baltarusiją ir Lietuvą yra didžiausias. Mes norime ten perduoti žinią tiek ir politiniu lygmeniu, tiek diplomatiniu lygmeniu, kad čia važiuoti tikrai neverta ir kad žmonės neklausytų Lukašenkos netikrų pažadų“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Pastaruoju metu Lietuvos – Baltarusijos pasienį kerta Lietuvai dar nematyti nelegalių migrantų srautai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti daugiau nei 1300 neteisėtų migrantų.

Lietuva tvirtina, kad už migrantų krizę pasienyje yra atsakingas Aliaksandro Lukašenkos režimas. Tai, kad yra įtarimų, jog pastaruoju metu nelegali migracija į Lietuvą yra specialiai organizuojama Baltarusijos, teigė ir į Lietuvą atvykęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.