Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad Lietuvoje lyderystė nėra matoma nei viename lygmenyje. Tokią mintį D. Grybauskaitė išsakė vertindama prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime išsakytą mintį, kad valdant pandemiją lyderystė perėjo iš ministerijų į savivaldą.

„Kai kalbame apie lyderystę, kaip tokią, tai Lietuvoje apskritai tos lyderystės yra mažai. Jos nematome visuose lygmenyse“, – atsakinėdama į žurnalistų klausimus po G. Nausėdos metinio pranešimo teigė kadencija baigusi prezidentė.

Visgi D. Grybauskaitė sutiko, kad pandemiją suvaldyti pavyko ir epidemiologinė situacija šalyje gerėja.

„Jeigu žiūrėti laiko masteliu, lyginant pernai metus ir šiemet, be abejo padėtis gerokai geresnė“, – sakė ji.

G. Nausėda savo metiniame pranešime atkreipė dėmesį, jog per pastaruosius pandemijos paženklintus metus, jo nuomone, lyderystė iš ministerijų perėjo į savivaldą.

„Įsitikinome, kad politinė valia išlieka nepakeičiama. Kai ekspertų nuomonės išsiskiria, lyderystės privalo imtis politikai. Per pastaruosius metus pamatėme, kaip lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą. Jos ėmėsi tie, kurie kasdien mato žmonių poreikius ir geba į juos atsiliepti nelaukdami nurodymų. Tie, kas nebijo prisiimti atsakomybės“, – sakė G. Nausėda.

„Nuo neįprastų verslo skatinimo idėjų, garsinusių Lietuvą pasaulyje, iki vakcinavimo registracijos sistemos — visa tai buvo inicijuota savivaldos žmonių, kuriems taip pat noriu nuoširdžiai padėkoti“, – pridūrė prezidentas.

Pakomentavo situaciją dėl EVT: matome atvirai demonstruojamą nepakantumą

D. Grybauskaitė sako, kad dabartinės Prezidentūros ir konservatorių diskusijose dėl atstovavimo Europos Vadovų Tarybai (EVT) įžvelgianti abipusį nepakantumą. Tai, akcentuoja D. Grybauskaitė, kenkia valstybei.

„Viešoje erdvėje matome atvirai demonstruojama nepakantumą iš abiejų pusių. Ir tai tikrai kenkia valstybės reputacijai“, – po prezidento Gitano Nausėdos perskaityto metinio pranešimo Seime žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Visgi ji pažymėjom mananti, kad prezidento pusėje yra konstituciniai argumentai, išlaikyti dar jos prezidentavimo metu susiformavusią Lietuvos atstovavimo EVT tvarką.

„Mano nuomone, konstituciniai argumentai – ir čia noriu paminėti, kad nepriklausomai nuo asmenybių, patinka ar nepatinka – konstituciniai argumentai dėl dalyvavimo yra prezidento pusėje, o politiniai argumentai reikalauja konstruktyvaus dialogo ir bendro sprendimo“, – teigė D. Grybauskaitė.

V. Adamkus ir V. Landsbergis pozityviai vertina G. Nausėdos pranešimą

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako pozityviai vertinantis dabartinio šalies vadovo  Gitano Nausėdos metinį pranešimą. Kartu, atkreipia dėmesį dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs V. Adamkus, G. Nausėda pranešime koncentravosi ne į užsienio politiką, bet į valstybės vidaus reikalus.

„Tikriausiai galiu pasakyti, kad vidaus reikalai jo pranešime vis tiek ryškėjo. Išryškėjo visos esančios mūsų valstybėje problemos, kurios jaudina mūsų tautą. Jo tikėjimas ar noras matyti, kad tos klaidos kitais metais daugiau nepasikartos“, – Seime žurnalistams aptardamas G. Nausėdos metinį pranešimą sakė V. Adamkus.

Kartu prezidentas pažymėjo, kad patį pranešimą jis vertina kaip pozityvų.

„Pozityvus, labai platus... Mano bendras vertinimas yra teigiamas“, – sakė V. Adamkus.

Savo ruožtu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui G. Nausėdos kalba pasirodė turininga, kelianti daug klausimų.

„Kalba labai turininga ir kelianti daug klausimų“, – žurnalistams sakė profesorius.

Paklaustas, ar jo manymu G. Nausėdos kalboje liko nepaminėtas koks nors svarbesnis procesas ar reiškinys, V. Landsbergis užsiminė manąs, kad Lietuvoje maža ramaus siekio susitarti.

„Man apskritai Lietuvoje kai ko trūksta. Ramaus siekio susitarti. Yra per daug pykčio ir psichozės. Bet tą ne vien aš matau, daug kas tai mato. Šiek tiek apie tai ir prezidentas pakalbėjo. Bet reikėtų kalbėti konkrečiau – tam reiktų susirinkti siauresniame ratelyje“, – teigė V. Landsbergis.