Politologai abejoja, ar susikūrusi nauja Lietuvos regionų frakcija yra pakankamai stabili ir turinti reikiamą idėjinį pagrindą, kad įsijungusi į šiuo metu Sauliaus Skvernelio vedamą opozicinę koaliciją reikšmingai pakeltų jos įtaką Seime.

Praėjusį ketvirtadienį vakariniame Seimo posėdyje buvo įregistruota naujoji opozicinė Lietuvos regionų frakcija, sudaryta iš 9-ių Mišrios Seimo grupės narių. Šią savaitę nuspręsta, kad naujoji frakcija prisijungs prie opozicinę koaliciją sudariusių „valstiečių“ ir „darbiečių“. Tą ketinama padaryti jau birželio pradžioje.

Naujosios frakcijos prisijungimas prie opozicijos galėjo būti paskatintas „valstiečių“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad Lietuvos regionų frakcijos prisijungimą prie opozicinės koalicijos galima laikyti tiksliniu: juo pastaroji frakcija sieks pasinaudoti Seimo statute esamomis nuostatomis, kurios suteikia specifinių privilegijų opozicinėms frakcijoms.  

„Akivaizdu, kad tai yra daroma labai tikslingai. Tuomet atsiranda papildomų formalių teisių kreiptis į valstybės opozicinę darbotvarkę. Opozicijos frakcijos statusas Seime tiesiog suteikia daugiau galimybių būti matomiems ir toje kitoje barikadų pusėje: dažniau kritikuoti, klausti Vyriausybės ir valdančiosios daugumos. Tai yra, matyt, pagrindinis tikslas tiems žmonėms, kurie susibūrė į šitą frakciją“, – teigė politologas.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė pabrėžia, kad naujos frakcijos susikūrimas ir galiausiai prisijungimas prie koalicinį susitarimą pasirašiusių frakcijų galėjo būti paskatintas „valstiečių“. Kaip vieną iš pagrindinių priežasčių politologė įvardija S. Skvernelio nesutarimus su „darbiečiais“.

„Tokios frakcijos labai reikia ir „valstiečiams“, ir Sauliui Skverneliui, kaip opozicijos lyderiui, vien dėl to, kad su „darbiečiais“ susikalbėti iš tiesų nepavyksta. Faktiškai iš karto po pasirašymo kilo nemažai konfliktų tarp „valstiečių“ ir „darbiečių“. Yra balsavimų, kur „valstiečių“ iniciatyvoms nepritarė tie patys „darbiečiai“. Aš manau, kad šitas darinys tikrai buvo užkulisiuose paskatintas ir ,vadinkime taip, paragintas tų pačių „valstiečių“, – sakė politologė.

Pasak R. Urbonaitės, „valstiečiams“ „sandoris“, sudarytas su Lietuvos regionų frakcija, naudingas ir dėl dar vienos akivaizdžios priežasties. Jos teigimu, reikėtų įvertinti ir tai, kad naujai susikūrusią frakciją sudaro parlamenatarai, kurie jau turi bendradarbiavimo patirties su „valstiečiais“ ankstesnėje, Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio vestoje, daugumoje.

„Regionų frakcijos sudėtis yra labai palanki „valstiečių“ frakcijai. Mes matome čia tris žmones iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Andrių Palionį – „socdarbietį“ ir Remigijų Žemaitaitį. Visi jie buvo vienaip arba kitaip, vienu ar kitu metu koalicijoje su valstiečiais praėjusios kadencijos Seime. Vadinasi, jau nemaža dalis žmonių čia yra visiškai palankūs „valstiečiams“ ir turi su jais, sakyčiau, gana  neblogą ryšį. Jiems tai yra dar vienas potencialus partneris“, – sakė politologė.

Lietuvos regionų frakcijai trūksta idėjinio pagrindo

Tiek R. Urbonaitė, tiek T. Janeliūnas abejoja Regionų frakcijos idėjiniu ar ideologiniu tapatumu. O tai, samprotauja politologai, šiek tiek apsunkins opozicijos lyderiui darbą nukreipiant šios frakcijos potencialą norima linkme.

„Lygiai taip pat kaip jie susibūrė, tie patys nariai gali labai greitai iš tos frakcijos pasitraukti arba apskritai iš opozicijos pereiti į kažkurią kitą pusę. Šių narių pastovumas tikrai nėra ta vertybė, kuri sustiprintų bet kurią pusę“, – teigė politologas.

Jam antrino ir R. Urbonaitė. Visgi, politologės teigimu, bent jau kurį laiką frakcija gali duoti naudos opozicijos lyderiui S. Skverneliui.

„Tam tikra parama bent jau kurį laiką Sauliui Skverneliui bus, nes tai yra konkretus politinis darinys, kuris tiesiog išplečia opozicinės koalicijos narių skaičių ir iš kurio tu gali tikėtis didesnio bendradarbiavimo ar pozicijų derinimo. Bet vėlgi, ar ši frakcija išsilaikys ilgai, ar ji neišsidraskys – jau didelis klaustukas. Ji yra labai marga, todėl surasti frakcijoje kažkokį bendrą vertybinį, pažiūrų arba ideologinį vardiklį tikrai bus labai sunku“, – kalbėjo politologė.

Socialdemokratai ir toliau turės spręsti išlikimo klausimą

Lietuvos socialdemokratų frakcija Seime vis dar nėra atsakiusi, ar padės parašus po opozicinės koalicijos sutartimi. Laukdami naujojo pirmininko rinkimų, socialdemokratai klausimą, susijusį su dalyvavimu opozicinėje koalicijoje, atidėjo. Nepaisant S. Skvernelio pastangų tartis dėl LSDP artimesnio bendradarbiavimo su naujai išrinkta socialdemokratų pirmininke Vilija Blinkevičiūte, panašu, kad didelio nusiteikimo ir noro iš LSDP pusės prisijungti prie dabartinės opozicinės koalicijos nėra.

Į klausimą, kokių veiksmų galėtų imtis socialdemokratai, reaguodami į S. Skvernelio ir Jono Pinskaus vadovaujamos frakcijos susitarimą, T. Janeliūnas teigė, kad pastaruoju metu ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai partijai svarbiausiu tikslu lieka neištirpti tarp kitų politinių jėgų.

„Paklusimas valstiečių dominavimui nėra geras ženklas socialdemokratams, kurie nori būti kuo labiau atskiriami nuo „valstiečių“ ar „darbiečių“. Ir visai gali būti, kad jie veiks kaip atskira frakcija su savo darbotvarke, klausimais, pasiūlymais“, – teigė ekspertas, pažymėdamas, kad naujos frakcijos prisijungimas prie opozicinės koalicijos socialdemokratų skeptiško požiūrio dėl formalizuoto bendradarbiavimo su kitomis opozicinėmis jėgomis neturėtų pakeisti.

Tuo tarpu R. Urbonaitės teigimu, Lietuvos regionų frakcijos prisijungimas prie opozicijos duoda tik dar vieną argumentą, kodėl socialdemokratams nereikia jungtis prie „žaliųjų“ ir „darbiečių“ koalicijos. Politologės nuomone, socialdemokratai puikiai gali išlaikyti savo individualią liniją net nebūdami priklausomi nuo opozicinės koalicijos.

„Socialdemokratai gali turėti savo darbotvarkę, savo pozicijas, kurių laikosi ir kurių nederina su kitomis opozicinėmis frakcijomis, nes nėra prisijungę prie opozicinės koalicijos. Jiems tai yra daug efektyviau dėl to, kad dabar atsiradimas vienoje koalicijoje su tokiu, sakyčiau, politiniu balaganu, socialdemokratams šiandien tai gali tik daugiau pakenkti“, – teigė R. Urbonaitė.