Neretai manoma, kad pavasarį, kai nuo kelių dingsta ledas, automobilių nebedengia sniegas ir dienos pasidaro ilgesnės, dėl eismo saugumo galima nerimauti mažiau. Visgi su žiemos šalčiu gyventojų budrumas neturėtų dingti – pavasaris vairuotojams pateikia savų iššūkių, į kuriuos būtina atsižvelgti, norint išvengti nemalonumų kelyje, sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Žvėrys irgi keliauja

Kone nemaloniausia staigmena pavasario keliuose – į kelią netikėtai išbėgę laukiniai žvėrys. Vairuotojai, nors kartą patyrę susidūrimą su žvėrimis kelyje, patvirtins, kad atokesniuose užmiesčio keliuose, ypatingai miškingose vietovėse būtina laikytis saugaus greičio, sekti įspėjamuosius kelio ženklus ir susitelkti į kelią bei vairavimą.

Taip pat reikia nepamiršti, kad kai kurie žvėrys gyvena ir migruoja grupėmis, tad jei per kelią prieš automobilį netikėtai perbėgo viena stirna, labai tikėtina, kad paskui ją seks ir likęs jų būrys. „Swedbank“ statistiniai duomenys rodo, kad dažniausiai keliuose susiduriama būtent su stirnomis.

Vidutinė „Swedbank“ kasko draudimo išmoka už automobilių remontą po susidūrimo su gyvūnu pernai sudarė apie 2,5 tūkst. eurų.

Vasaros eismo dalyviai

Orams atšilus keliuose iš karto padaugėja eismo dalyvių – į kelius po žiemos pertraukos išrieda motociklai, mopedai, dviračiai, paspirtukai.

Po ilgos žiemos šių transporto priemonių vairuotojų važiavimo gabumai gali būti kiek sumenkę, be to, ir automobilių vairuotojai dar būna nepripratę, kad kiekvieną akimirką greta automobilio ar už jo gali atsirasti dviratininkas ar motociklininkas.

Dar viena „nauja“ eismo dalyvių kategorija – tik vasarą važinėjantys vairuotojai. Prie jų priskiriami vairuotojai, kurie rudens pabaigoje savo transportą palieka žiemoti, o keliuose vėl pasirodo, kai nutirpus ledui pastebimai pagerėja eismo sąlygos.

Dažniausiai tokie vairuotojai žiemomis nevažiuoja dėl netvirtų vairavimo įgūdžių ar dėl automobilio techninės būklės: abi šios priežastys itin pavojingos kitiems eismo dalyviams.

Tokie vasaros eismo dalyviai paprastai stengiasi vairuoti itin atsargiai, dažnai renkasi mažesnį, nei leistina, važiavimo greitį, todėl kitus eismo dalyvius provokuoja atlikti pavojingus lenkimo manevrus.

Iš niekur atsirandančios duobės

Kelininkams Lietuvos klimatas tikrai nėra palankus. Nuolat vienas kitą keičiantys šaltis, plikledis, atodrėkis iškilnoja ir asfalto dangą, ir kaimo keliukus, kasmet juos paversdami į automobilių ratų tykančius spąstus.

Ne vienas į pavasarinę duobę pataikęs vairuotojas patikins, kad duobės pavasarį gali susiformuoti staiga ir netikėtai, be to, atsivėrusios duobės neretai būna gilios ir aštriais kraštais. Net jei kelias gerai žinomas, jo būklė gali pasikeisti tiesiog per dieną, todėl kelio dangą būtina įdėmiai stebėti, neviršyti leistino greičio, nedaryti netikėtų manevrų kelyje.

Pavasario mėnesiais vairuotojai dažniau nei kitu metų laiku patenka į situacijas, kai, įvažiavus į duobę, sugadinamos padangos ar ratai, pažeidžiamas pats automobilis. Renkantis draudiką, pravartu atkreipti dėmesį, ar kasko draudimo sutartyje yra numatyta apsauga nuo žalų, kurias sukelia duobės kelyje.

Remiantis „Swedbank“ draudimo duomenimis, vidutinė draudimo išmoka dėl automobiliui įvažiavus į duobę padarytų pažeidimų sudaro apie 500 eurų.