Vertindamas Seimo nario Algirdo Butkevičiaus pastabą dėl pastaruoju metu pastebimo darbuotojų statybų sektoriuje bei viešuosiuose konkursuose dalyvaujančių statybos įmonių trūkumo naujiems projektams plėtoti, aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad šią problemą iš dalies sąlygoja koronaviruso pandemija ir ji yra laikina. Visgi jis pažymi, kad ne ką menkesnių iššūkių šiuo metu kelia pigiausios kainos kriterijumi vykdomi renovacijos darbai.

„Pastaruoju metu girdime labai daug diskusijų, kad statybinių medžiagų kainos didėja. (...) Daugelis statybinių organizacijų paprasčiausiai neateina į viešuosius konkursus ir juose nedalyvauja dėl jų deklaruojamų per mažų kainų. Ar artimiausiu metu galvojamas koks kompensavimo mechanizmas ar indeksavimas dėl pabrangusių kainų, kad projektų įgyvendinimas nesustotų?“ – Vyriausybės valandoje Seime klausė A. Butkevičus.

Reaguodama į iškeltą problemą, premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu pažymėjo, kad didėjančius statybų ir renovacijos kaštus neišvengiamai veikia kylanti nekilnojamojo turto paklausa.

„Rinkos ekonomikoje rinkos kainos yra rinkos kainos. Puikai žinote, kad visose rinkos ekonomikose yra pakankamai daug pinigų, ypač daug pinigų buvo pernai, – natūralu, kad paklausa taip pat pučia aukštyn ir kainas. Tad, jeigu už kažkokią turimą kainą įmonės neturi pasiūlymų, akivaizdu, kad tada turi tiesiog už tą patį darbą mokėti daugiau ir galėsi padaryti mažiau, jeigu nėra papildomo finansavimo“, – sakė ji.

„Nėra kažkokio lengvo atsakymo. Kartais konkurencija pagelbsti, kai konkurencija yra ribota, o su viešaisiais pirkimais, deja, Lietuvoje labai dažnai taip pasitaiko. Tad klausimas yra, kur ten yra problema, ar kainos, ar konkurencija? (...) Tačiau niekas Vyriausybėje nesitiki, kad būtų galima už darbus ar paslaugas mokėti ne rinkos kaina“, – pridūrė I. Šimonytė.

Tuo metu S. Gentvilas teigė, kad statybininkų Lietuvoje šiuo metu trūksta dėl sumenkusių galimybių atsivežti papildomų darbuotojų iš trečiųjų šalių.

„Įvardinta problema yra labai teisinga. Lietuvoje pradeda trūkti statybininkų, ypač per pandemiją, kadangi atvykimas iš trečiųjų šalių, t. y. Ukrainos, Baltarusijos, buvo apsunkintas. Matome ir centrinio, ir kitų bankų nuogąstavimus apie infliaciją, ypač darbo užmokesčio statybų sektoriuje, medžiagų ir t. t. Visgi manau, kad tai laikina“, – sakė jis.

Visgi aplinkos ministras pabrėžė, kad ne ką menkesnė problema yra statybų sektoriuje vis dar vyraujantis pigiausios kainos kriterijus.

„Iš esmės reikėtų kalbėti apie kitą aspektą – renovacijos darbus vis dar perkame pigiausios kainos kriterijumi ir nepritraukiame inovacijų, kompetentingų specialistų. Dažnai nutinka taip, kad ir virtinė bankrotų ištinka, o tai užnuodija visą kampaniją dėl renovacijos.

Turime pripažinti, kad, jei gyventojai nori, kad namo sienos neapipelytų jau po 5 metų, turime statyti pasitelkdami kokybiškai dirbančius statybininkus ir medžiagas. Nereikia turėti iliuzijų, kad už pigiausią kainą mes turėsime geriausią rezultatą. O kadangi konkursai yra rengimai už pigiausią kainą, pigiai dirbančių statybininkų nebeliko Lietuvoje“, – akcentavo jis.

Paraiškos daugiabučių renovacijai bus priimamos iki metų pabaigos

Aplinkos ministro įsakymu pratęsiamas terminas teikti paraiškas daugiabučiams renovuoti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą – jos bus priimamos iki gruodžio 31 d.

„Šiuo metu esame gavę jau daugiau nei 100 paraiškų. Įvertinę karantino keliamus sunkumus, matome, kad daugiabučių gyventojams reikia daugiau laiko susirinkimams, aptarimams, sprendimų priėmimui, todėl kvietimo terminas buvo pratęstas iki šių metų pabaigos“, – teigia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Daugiabučiuose, kuriuose sprendimai dar nėra priimti, susirinkimai vyksta vaizdo skambučių formatu. Balsavimas vyksta raštu, balsadėžių ar pašto dėžučių pagalba. Tačiau sprendimo priėmimo elektroninėmis priemonėmis būdas tinkamas ne visiems daugiabučiams ir daugelis administratorių laukia karantino pabaigos ir galimybės organizuoti gyvus susirinkimus.

Būsto energijos taupymo agentūra primena, kad paraiškas gali teikti savivaldybės, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos administratoriai.

Pagal kvietime numatytas sąlygas valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. investicijų, tenkančių energiją taupančių priemonių įgyvendinimui. Papildomai teikiama 100 proc. parama mažas pajamas turintiems gyventojams, padengiant visas jiems tenkančias išlaidas, susijusias su namo renovacijos projekto įgyvendinimu.

Be to, sudaryta daugiau galimybių daugiabučiui būti nepriklausomam nuo išorinių energijos tiekėjų ir energiją šilumai bei karštam vandeniui gamintis naudojant šilumos siurblius, saulės kolektorius ar kitus atsinaujinančios energijos įrenginius. Tokiems projektams ir priemonėms gali būti skiriama papildoma 30 proc. parama iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos.

Kvietime nustatytas reikalavimas – didesniuose kaip 1500 m2 ploto daugiabučiuose, esant techninėms galimybėms, įrengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms.

Paraiškos teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose) tiesiogiai arba naudojantis pašto ir pasiuntinių teikiamomis paslaugomis.

Šiuo metu yra įgyvendinama apie 600 daugiabučių atnaujinimo projektų, dar apie 800 projektų yra skirtingose projektų parengimo stadijose. Šiemet atnaujinta 110 daugiabučių. Gauti konsultaciją būsto atnaujinimo klausimais galima paskambinus nemokama telefono linija 8 800 200 12.