Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuva sprendimą skiepyti jaunesnius nei 16 metų vaikus priimtų tik tuo atveju, jei tai tokia galimybė būtų numatyta vakcinos registracijos dokumente. Kaip jau skelbta, Kanada trečiadienį tapo pirmąja valstybe priėmusia sprendimą „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina nuo COVID-19 skiepyti ir vaikus nuo 12 metų.

„Aš, kiek žinau, dar nė vienos vakcinos registracijos dokumente nėra numatyta galimybė skiepyti vaikus, jaunesnius nei 16 metų, tai kol tai nebus padaryta, tai apie tai net nėra kalbos“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.

Premjerė akcentuoja, kad kol kas, jos turimais duomenimis, „Pfizer“ vakcina yra numatyta skiepyti asmenis nuo 16 metų.

„Health Canada“ medicinos patarėja Supriya Sharma, pranešdama Kanados sprendimą, trečiadienį teigė, kad klinikinio tyrimo metu surinkti duomenys parodė, kad vakcina paaugliams yra tokia pat saugi, kaip ir suaugusiems.

I . Šimonytė: objektyvaus poreikio perskirstyti COVID-19 vakcinas šiuo metu nėra

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad šiuo metu objektyvaus poreikio perskirstyti COVID-19 vakcinas, kaip tai buvo padaryta pablogėjus epidemiologinei situacijai Vilniuje, šiuo metu nėra. Vis tik, pasak ministrės pirmininkės, tokiam poreikiui atsiradus sprendimai dėl vakcinų perskirstymo būtų priimami.

„Mano vertinimu, jeigu susiklostytų tokia padėtis, kad reikėtų papildomo kažkokio vakcinavimo, sakykime, žiedinės vakcinacijos kažkokioje savivaldybėje ar dėl nustatytos mutacijos, ar dar dėl kažko, tai taip, tokie sprendimai galėtų būti priimami“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.

„Ir, manau, kad nuo birželio mėnesio gaunami vakcinų kiekiai tai leistų daryti laisviau negu kad iki šiol“, – pridūrė ji.

Ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Vilniuje vis dar išlieka prasčiausia epidemiologinė situacija šalyje.

„Vilniuje situacija kaip ir buvo prasčiausia, taip ir išlieka prasčiausia. Tiesa, tiek, kad jos prastumas stabilizavosi“, – sakė ji.

Dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste balandžio pabaigoje buvo nuspręsta perskirstyti vakcinų siuntas, didesnę jų dalį skiriant sostinei. Šis Vyriausybės sprendimas sulaukė kritikos iš kitų šalies savivaldybių merų.

I. Šimonytė: medikų atlyginimai šiemet nebuvo didinami, nes A. Veryga tam nenumatė jokių lėšų

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad jau prieš trejus metus suplanuoto atlyginimų didinimo medikai nesulaukė todėl, kad buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teikiant šių metų biudžeto projektą iš viso nenumatė papildomų lėšų 2018 m. tarp Vyriausybės ir medikų profsąjungų pasirašytos kolektyvinės sutarties įgyvendinimui. Premjerė pažymi, kad šiuo metu didelė dalis biudžeto lėšų numatoma kovai su COVID-19 pandemija, o dėl atlyginimų didinimo su medikais bus tariamasi bandant pasirašyti naują kolektyvinę sutartį.

„Biudžeto projektas, kuris buvo pateiktas pono Verygos, apskritai nenumatė jokių lėšų jokiam medikų algų didinimui ir kažkodėl net nesvarstė to klausimo“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad su medikų profsąjungomis buvo sutarta, jog derybos dėl atlyginimų didinimo bus pradėtos metų viduryje, kai sudėtingą pandemijos situaciją buvo tikėtasi suvaldyti.

„Vyriausybė, kuomet tikslino biudžetą, buvo nutarusi ir sutarusi, kad iki metų vidurio, kiek tuo metu buvo prognozuojama, kad tęsis sudėtinga situacija dėl pandemijos ir reikės mokėti kovido priedus, tą ir daro, o po liepos 1 d. mes galėsime svarstyti, ar finansinės galimybės leidžia keisti įkainį ir medikų atlyginimus“, – tvirtino premjerė, pridurdama, kad COVID-19 situacija ir šiuo metu išlieka sudėtinga, tačiau medikams už jų krūvio padidėjimą išmokami priedai taip pat yra papildomos pajamos.

„Situacija yra tokia, kad kovido priedus reikės mokėti gerokai ilgiau, tam valstybė išleis arti 200 mln. eurų, ir tai yra papildomos medikų pajamos, taip, tai yra už papildomą darbą, už didelį krūvį, bet tai vis dėlto yra papildomos medikų pajamos“, – tikino I. Šimonytė.

2018 m. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir medikų profesinių sąjungų pasirašytos kolektyvinės sutarties šiemet nuspręsta neįgyvendinti, kadangi SAM tvirtina, jog medikų atlyginimų kėlimui nėra pakankamai lėšų. Pati ministerija teigia, kad šiuo metu orientuojamasi į pandemijos valdymą, o dėl medikų darbo užmokesčio didinimo ir derybų dėl naujos sutarties bus galvojama liepos mėnesį.

Tačiau Lietuvos gydytojų sąjunga tvirtina, kad derybos dėl naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo turi būti baigtos jau artimiausiu metu, o ne iki 2022 m., kaip tvirtina ministerija. Profsąjungos teigimu, norint, kad 2022 m. įsigaliotų nauja sutartis, iš naujo numatanti medikų algų didinimą, ji turi būti parengta iki pradedant ruošti ateinančių metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą.

Prieš trejus metus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusios profsąjungos, šiemet nesulaukiančios žadėto atlyginimų didinimo, įteikė darbo ginčo reikalavimą, dėl kurio Sveikatos apsaugos ministerija turėjo sušaukti šalių posėdį, tačiau tai padaryti atsisakė. Jeigu iki ateinančio penktadienio nebus sudaryta šalių ginčo komisija, profesinių sąjungų atstovai žada skelbti streiką.