Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas sako skeptiškai vertinąs socialdemokratų partijos siūlymus įteisinti keturių dienų darbo savaitę, pirmiausia ją taikant slaugytojams ir socialiniams darbuotojams. Anot jo, geresnes darbo sąlygas socialinio darbo sektoriuje šiuo metu tikslinga užtikrinti kitais būdais.

„Galvoju, kad Lietuvoje jau patys ims tokie eksperimentai vykti, bet valstybės mastu pradėti reguliuoti tai „iš viršaus“ yra netinkamas metas. Man atrodo (...) ir netinkamas sektorius yra paimtas.

Kalbant apie socialinį darbą, deja, bet susiduriame su gana stipriu darbuotoju trūkumu šios labai svarbios profesijos. Norėtųsi, kad užtikrintume jiems geresnes darbo sąlygas, galbūt darbo užmokesčio pavidalu, kartu ir plėstume paslaugos aprėptis, ypač didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose tai irgi aktualu, o ne šitą jautrų sektorių panardintume į tokį vis dar avangardinį eksperimentą“, – „Žinių radijui“ teigė jis.

Anot V. Mitalo, bandymai taikyti keturių dienų darbo savaitę įvairiuose sektoriuose jau vyksta.

„Yra sektorių, net ir privačių bendrovių, valstybinių, girdėjau, kad Vilniaus šilumos tinklai savo įmonėje eksperimentuoja kalbėdami apie 4 dienų darbo savaitę. Tad pasigilinkime į jų pavyzdžius ir tada dėliokime savo veiksmus“, – sakė jis.

„Tokios valstybinės iniciatyvos man nekelia pasitikėjimo, o kelia rūpestį, kad yra dar viena idėja, kai niekas nepaskaičiavo, kiek ji kainuos, kam ji bus naudinga, tik norima tokią idėją padėti ant stalo ir priversti visus apie tai diskutuoti“, – pridūrė V. Mitalas.

Socialdemokratų partija siūlo įteisinti keturių dienų darbo savaitę daugiausia įtampos darbe patiriančių profesijų atstovams, tokiems kaip socialiniai darbuotojai ir slaugytojai.

V. Mitalas: manau, kad yra labai daug galimybių, kad nacionalinio stadiono projektas judės į priekį

Apeliaciniam teismui antradienį pareiškus, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvada dėl nacionalinio stadiono koncesijos konkurso buvo panaikinta pagrįstai, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas mano, kad yra daug galimybių, jog projektas judės į priekį.

Pasak jo, po teismo sprendimo padėtas taškas „šioje istorijoje dėl to, kas yra koncesija ir kas nėra koncesija.“

„Tai yra svarbu ir nacionaliniam stadionui, konkrečiai šitam projektui, ir svarbu tam, kad apskritai Lietuvoje galėtų koncesijos vykti. Šita byla, mano supratimu, buvo susijusi ne tik su nacionaliniu stadionu. Ji buvo susijusi su tuo, ar Lietuvoje bus uždaryti keliai koncesijoms ir privataus kapitalo pritraukimui į valstybinius projektus. Džiaugiuosi teismo sprendimu ir kalbant apie ateitį aš manau, kad yra labai daug galimybių, kad šitas projektas judės į priekį“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Mitalas.

Kalbėdamas apie valstybės paramą šiam projektui, V. Mitalas teigė, kad yra visos galimybės tai padaryti, nes ekonomika yra stabili, biudžeto surinkimas šįmet vyksta geriau, nei planuota.

„Lietuvos biudžeto surinkimas vyksta geriau, negu buvo planuota šiais metais, mūsų ekonomika yra stabili ir net geresnė, negu mes prognozavome pernai, lyginant šiuos tris mėnesius su planu. Atsigavimo fondo lėšos, Europos Sąjungos Sanglaudos fondai papildys Lietuvos biudžetą labai žymia pinigų suma, ir tai man leidžia tikėti, kad Vyriausybė, matydama šitą situaciją, laikys savo garbės reikalu padėti Vilniui ir Lietuvai pabaigti nacionalinio stadiono klausimą“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad VPT netinkamai taikė koncesijos teisėtumo vertinimui aktualias teisės normas, neatliko visapusiškos ginčo koncesijos projekto teisinių santykių analizės, todėl netinkamai atliko teisinį nustatytų faktų vertinimą.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad, jei Vyriausybė laikysis įsipareigojimų, nacionalinis stadionas gali atsirasti po trejų metų.

Praėjusių metų gegužę VPT parengė išvadą, kurioje teigiama, kad nacionalinio stadiono sutartis turi būti anuliuota. Savivaldybė išvadą apskundė.

Vilniaus miesto taryba Daugiafunkcio komplekso sutartį galutinai patvirtino 2019 metų gruodžio viduryje.

Bendra Daugiafunkcio komplekso ant Šeškinės kalvos kaina siekia 93,2 mln. eurų, tačiau, praradus ES finansavimą ir vietoje to pritraukus privataus kapitalo fondų valdytoją „BaltCap“, sutarta mokėjimą išdėstyti per 25 metus. Tokiu būdu bendra sumokėta suma siektų 155,9 mln. eurų.

Privati investuotoja bendrovė „Axis Industries” planavo pastatyti ne mažiau kaip 15 tūkst. vietų futbolo stadioną, Sporto muziejų. Komplekse taip pat atsirastų 300 vietų vaikų darželis, kultūros ir ugdymo veiklų centras, biblioteka.