Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė sako, kad modernizuojant viešojo sektoriaus valdymą itin daug dėmesio ketinama skirti centralizuoto vadovų korpuso sukūrimui, žmogiškųjų išteklių konsolidavimui bei teikiamų paslaugų centralizacijai.  

„Iš tiesų matome, kad turime begalę viešojo sektoriaus institucijų – per 4 tūkst. Tai yra skirtingų teisinių formų subjektai, teikiantys paslaugas skirtingu teisiniu pagrindu. Turime daugybę viešųjų ir administracinių paslaugų, kurios šiandien dar nėra susistemintos, yra dubliuojančios.

Taip pat turime daugiau kaip 350 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, iš kurių beveik 46 tūkst. yra valstybės tarnautojų. Tai reiškia, kad turime gausybę teisės aktų, kurie reglamentuoja viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio apmokėjimo sistemą, socialines garantijas ir t. t.“, – Ateities komitete pristatydama situaciją viešojo sektoriaus valdyme teigė viceministrė.

Anot S. Ščajevienės, viešajame sektoriuje taip pat trūksta skaitmenizuotų paslaugų.

„Gyventojai yra nepatenkinti teikiamomis paslaugomis, jos vis dar nėra modernios, apraizgytos biurokratiniais reguliavimais. (...) Jau nekalbant apie tai, kad tam tikros viešosios paslaugos iki šiol nėra teikiamos elektroniniu būdu“, – pažymėjo ji.

Viceministrė taip pat teigė, kad viešajame sektoriuje kyla kompetencijų trūkumo problema.

„Stinga vadovų, gebančių moderniai, šiuolaikiškai valdyti institucijas ir daryti pažangą. Natūralu, kad šiandieninis viešasis sektorius negali konkuruoti su privačiu verslu, todėl gabūs vadovai palieka viešąjį sektorių“, – sakė ji.

S. Ščajevienės teigimu, didžiausią dėmesį vykdant viešojo sektoriaus pertvarką Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketina skirti sektoriaus funkcijų ir paslaugų pertvarkai bei žmogiškųjų išteklių, įskaitant ir institucines sąrangas, reformavimui.

„Esame susiplanavę išsigryninti valstybės ir savivaldybių vykdomų funkcijų atsakomybes ir jų apimtį, kad galėtume užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančių pasaugų teikimą bei šiam tikslui skirtų valstybės išteklių racionalų panaudojimą.

Šiuo metu atliekame paslaugų inventorizaciją: mums riekia žinoti bendrą skaičių paslaugų, kiek jų turime valstybėje, ar jos nėra dubliuojančios. Esame susirinkę jau 960 tūkst. paslaugų, kurias turėsime įsivertinti“, – teigė ji.

S. Ščajevienės teigimu, šiuo laikotarpiu svarbu apsibrėžti, kokį valstybės tarnybos modelį ketinama formuoti.

„Šiemet planuojame pasirengti koncepciją, kurią pateiksime visuomenei ir politikams diskusijai. Pirmiausia esminis dalykas, dėl kurio reikėtų susitarti, tai valstybės tarnybos modelis: kokį jį matome, koks turėtų būti lyderių korpusas, ką darysime su darbo užmokesčio sistema?“, – kėlė klausimus ji.

Viceministrė taip pat išskyrė tris pagrindines kryptis, kuriomis bus siekiama reformų.

„Pirmiausia tai centralizuoto vadovų korpuso sukūrimas. Įvertindami tai, kad tik nuo stiprių vadovų yra galimas realus pokytis kalbant apie visą viešojo valstybės tarnybos efektyvumą, šis strateginis veiksmas yra pagrindinis. Kita svarbi strateginė kryptis yra tvarios ilgalaikės centralizuotos kompetencijų ugdymo sistemos sukūrimas, jos įdiegimas, nuolatinis vertinimas ir stebėsena. Tam esame susiplanavę žmogiškųjų išteklių valdymo agentūros įkūrimą.

Trečia strateginė kryptis – vieningos, pažangios viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos sukūrimas, t. y. žmogiškųjų išteklių valdymo konsolidavimas, personalo valdymo sistemų automatizavimas“, – sakė viceministrė.