Premjerė Ingrida Šimonytė nelinkusi komentuoti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, kai paaiškėjo, kad pirmojo karantino metu dingo už beveik 912 tūkst. eurų įsigytos asmens apsaugos priemonės. Ji priduria, kad spekuliuoti dėl šio incidento aplinkybių šiuo metu nebūtų atsakinga.

„Tai vertinu kaip tai, kad SAM nustatė informaciją ir kreipėsi į prokuratūrą. Nieko daugiau negaliu vertinti, nes nežinau. Sunkiai įsivaizduoju, kokie tai galėtų būti kiekiai, sumas daugiau mažiau įsivaizduoju, o kaip ten iš tikrųjų buvo, manau, kad tyrimą galės atlikti institucijos ir atsakys į šį klausimą. Aš tikrai nespėliosiu“, – žurnalistams teigė premjerė.

I. Šimonytė pabrėžė, jog šiuo metu spėlioti, kas kaltas dėl šio incidento, būtų neatsakinga.

„Tikrai nežinau, kas atsitiko, ar kažkieno sąskaitoje atsirado pinigai, ar kažkas kažką praganė, ar kokios klaidos yra. Tikrai nenoriu spėlioti, tai būtų nelabai atsakinga, nes lengviausia būtų ką nors kaltinti. Tiesiog noriu, kad išsiaiškintų atsakingos institucijos ir atsakytų į tuos klausimus“, – akcentavo ji.

Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) atliko 2020 metų pavasarį ekstremaliosios situacijos metu įsigytų asmens apsaugos priemonių vertinimą. Įvertinus už tiekimo grandinę atsakingų institucijų pateiktus dokumentus, nustatytas asmens apsaugos priemonių trūkumas už beveik 912 tūkst. eurų. Sveikatos apsaugos ministerija kartu su ESSC kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami išsiaiškinti šio trūkumo priežastis bei nustatyti kaltus asmenis, dėl kurių veiksmų galimai buvo padaryta žala valstybei.

I. Šimonytė: stengsimės, kad masinė vakcinacija visose šalies savivaldybėse prasidėtų panašiu metu

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad bus stengiamasi, jog visose šalies savivaldybėse masinė vakcinacija prasidėtų panašiu metu. Visgi ministrė pirmininkė pripažįsta kol kas negalinti pasakyt tikslios datos, kada prasidės masinis šalies gyventojų skiepijimas.

„Ar birželio pirmąją, ar ne pirmąją, tai to pasakyti negaliu. Stengsimės siekti tokio rezultato, kad ji neprasidėtų kažkokiu labai dideliu skirtumu todėl, kad tikrai neturi žmogus būti privilegijuotas pagal tai, kurioje savivaldybėje jam pasisekė deklaruoti gyvenamąją vietą. Tai čia tikrai skirstydami kiekius stengsimės išlaikyti kiek įmanoma didesnį tolygumą“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.

Visgi premjerė atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis iš artimiausiomis savaitėmis atkeliausiančių vakcinų bus skirta antrajai vakcinos dozei.

„Tai reiškia, kad plėtra nebus tokia didelė, kaip atrodys gaunamų vakcinų kiekis, nes, jeigu Lietuva gauna, tarkime, 450 tūkst. vakcinų, tai ir vakcinacijai per artimiausias tris savaites reikės atidėti daugiau nei 300 tūkst. Tai yra labai didelė dalis, vadinasi, plėtrai likutis nebus toks didelis, kaip pati įspūdinga kiekių suma“, – sakė Vyriausybės vadovė.

I. Šimonytė: mane stebina kritika, kad ekonomikos gaivinimo plane per daug dėmesio skiriama viešajam sektoriui

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad ją stebina kritika, jog „Naujos kartos Lietuva“ plano projekte per daug dėmesio skiriama viešajam sektoriui.

„Mane truputį stebina kritika, kad Vyriausybės plane per daug dėmesio yra viešajam sektoriui, švietimui, mokslui, inovacijoms, sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai. Labai keista girdėti tokią kritiką iš tų politinių jėgų, kurios save laiko kairiosiomis, nes valstybė tikrai turi labai mažą mokesčių ir BVP santykį, yra daugybė neišspręstų problemų viešajame sektoriuje, dėl kurių mums EK rašo pastabas jau turbūt pastaruosius 10 metų“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

„Tai, kad Vyriausybė suplanavo priemones, kurios atsako į šituos priekaištus, man atrodo, kad turėtų atrodyti kaip tinkamas ir logiškas sprendimas, nes iš nacionalinių lėšų mes tų problemų nesugebame išspręsti jau pastaruosius 10 metų“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.

Kalbėdama apie ankstesnės Vyriausybės parengtą vadinamąjį DNR planą, ji sakė, kad dabar tenka girdėti, jog projektai buvo suderinti su Europos Komisija, tačiau, anot premjerės, taip nėra.

„Man atrodo, kai buvo paskelbtas DNR planas, kritikos buvusi Vyriausybė susilaukė irgi nemažai, tik dabar ta kritika, matyt, yra seniai pamiršta. Tikrai buvo kritikos ir dėl diskusijų, ir kokie projektai, ir kaip pateko. Dabar tenka girdėti tokių pareiškimų, kad tie projektai buvo puikūs ir suderinti. Tai tikrai tie projektai net nepradėti buvo derinti su Europos Komisija, ir įsipareigojimas juos finansuoti iš „Next Generation“ fondo lėšų tebuvo vizija, bet tikrai nebuvo joks faktas todėl, kad derinimas nevyko, jis vyksta šiuo metu“, – sakė I. Šimonytė.

Ji pripažino, kad buvo tikrų įsipareigojimų ir pažadų, tačiau nemaža dalis projektų, kurie buvo planuojami, išliko ir naujame plane.

„Savaime suprantama, kad kažkur buvo lūkesčių, tam tikrų įsipareigojimų ir pažadų dėl konkrečių projektų. Nebūtinai visiems privalo patikti tai, kad Vyriausybė padarė tam tikrų pakeitimų, nors nemaža dalis projektų, kurie buvo anksčiau planuojami, tikrai išliko ir naujame plane“, – sakė I. Šimonytė.

Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą Nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.

Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).

Socialiniai partneriai, savivaldybių atstovai kritikuoja, kad planas buvo nepakankamai derinamas.

Prezidentūra pirmadienį teigė, kad plano projekte pasigedo dėmesio privačiam sektoriui, tuo metu socialiniai partneriai, savivaldybės sako, kad Vyriausybė nederino su jais plano rengimo. Finansų ministrė Gintarė Skaistė šiuos priekaištus atmeta.

I.  Šimonytė apie Statybininko kortelę: vienintelis klausimas – būdas, kuriuo būtų galima tai įgyvendinti

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vienintelis klausimas dėl Statybininko kortelės yra būdas, kuris būtų tinkamiausias tai įgyvendinti.

„Man atrodo, vienintelis klausimas dėl Statybininko kortelės yra pats būdas, kuriuo geriausiai būtų galima tai įgyvendinti, nes jūsų teiktame projekte buvo numatyta, kad Vyriausybė kuria paralelinę sistemą tai, kuri egzistuoja versle. Mano supratimu, nebūtina atmesti tos galimybės, kad galima pasinaudoti tuo, kas jau yra sukurta, tiems patiems tikslams, kurie svarbūs ir valstybės institucijoms“, – per Vyriausybės valandą Seime kalbėjo I. ŠImonytė, atsakydama į opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio klausimą.

„Dėl pačios kortelės ginčo nėra, o dėl įgyvendinimo būdo, manau, kad čia dar yra dėl ko pasiginčyti, kuris būdas būtų optimalus kaštų požiūriu“, – sakė premjerė.

Ankstesnė, S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė siekė įdiegti Statybininko kortelę, tačiau įstatymo projektai nebuvo apsvarstyti Seimo komitetuose.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas anksčiau siūlė neeikvoti valstybės biudžeto bei naudoti jau veikiančią ir asociacijos plėtojamą Statybininko kortelių išdavimo sistemą STATREG.

I. Šimonytė: pirmadienį ministerijos turėtų pateikti konkrečius pasiūlymus dėl Galimybių paso

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Sveikatos apsaugos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pirmadienį turėtų pateikti konkrečius pasiūlymus dėl Galimybių paso šalyje įdiegimo. Vyriausybės vadovės teigimu, ministerijos turėtų susidėlioti algoritmą, kaip didžiuosiuose miestuose išplėsti testavimo nuo COVID-19 apimtis.

„Galimybių pasą Lietuva turės tada, kada išspręsime, kas testuos tuos žmones, kurie norėtų šį pasą turėti. Tai pirmadienį Sveikatos ir Ekonomikos ministerijos turėtų ateiti su konkrečiais pasiūlymais“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė teigia, kad šioje Galimybių paso rengimo stadijoje svarbiausia yra susidėlioti algoritmą, kaip bus organizuojamas testavimas nuo COVID-19.

„Pirmiausiai reikėtų žinoti, koks algoritmas yra optimalus, kas galėtų tai daryti: ar jei pasitelktume vaistininkus pakaktų pasiūlos, kad mes patenkintume paklausą, kuri eventualiai gali būti. Nes čia labai didelė disproporcija veikiausiai bus tarp poreikio ir jo pasiskirstymo geografiškai. Nes turbūt daugiausiai pageidaujančių šį pasą gauti testavimo būdu greičiausiai bus didžiuosiuose miestuose“, – sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė atkreipia dėmesį, kad didžiuosiuose miestuose jau dabar yra testuojama labai daug žmonių. Todėl, jos teigimu, Sveikatos apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turėtų pirmadienį pateikti pasiūlymus dėl testavimo apimčių išplėtimo.

„Vilniaus miestas per savaitę turbūt 40 tūkst. žmonių testuoja, yra labai dideli apkrovimai dabar. Tai kiek yra įmanoma kažkokiais optimaliais kaštais konkrečiose vietose tuos testavimo pajėgumus išplėsti, ar tai galėtų būti privatus sektorius ir ar tada reikia tiesiog tų viešųjų papildomų pajėgumų, tai tuos skaičiavimus turi įsivertinti Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Ekonomikos ministerija. Ir tuos pasiūlymus pateikti pirmadienį“, – sakė ji.

Vyriausybė praėjusią savaitę diskutavo apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą šalyje įdiegti Galimybių pasą. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau teigė, kad lygiateisiškumas tarp pasiskiepijusių ir savo vakcinacijos eilės dar nesulaukusių, tačiau norinčių pasinaudoti Galimybių pasu ir jo teikiamomis naudomis, šalies gyventojų būtų užtikrintas tuomet, jei pastariesiems būtų suteikta galimybė atlikti reikalaujamą COVID-19 testą nemokamai.