Komentuodama Europos Komisijos siūlymą Lietuvoje ilginti darbingą amžių iki 72 metų, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad šiuo atveju nekalbama apie pensinio amžiaus ilginimą.

„Suprantu, kad tai yra šiek tiek antraščių dalykas, nes daugelis žmonių, pamatę tą antraštę išsigando manydami, kad eina kalba apie pensinio amžiaus drastišką ilginimą. Šiuo atveju kalbama apie darbingo amžiaus ilginimą, ir nemanau, kad reiktų nei gąsdintis dėl šito, nei kažkaip labai rištis prie to skaičiaus, tiesiog atskirti du dalykus, ir kad visgi neina kalba apie pensinį amžių“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė ji.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, šiuo metu apie pensinio amžiaus didinimą Seime nediskutuojama.

V. Čmilytė-Nielsen: manau, netrukus bus pateiktas paketas dėl perteklinių alkoholio ribojimų atšaukimo

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako mananti, kad artimiausiu metu Seime turėtų būti pateiktas pataisų paketas dėl, anot jos, perteklinių alkoholio ribojimų atšaukimo.

Komentuodama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento informaciją, kad Lietuva, pirminiais duomenimis, nėra daugiausia alkoholio suvartojanti šalis, V. Čmilytė-Nielsen sako, jog tai gali būti susiję ir su mentaliteto pokyčiais, sveika gyvensena.

„Alkoholio vartojimas mažėjo Lietuvoje nuo 2011 metų. Manau, kad čia yra keli aspektai, pirmiausia gal ir mentalitetas pamažu keičiasi. Dabar sveika gyvensena, sportavimas, aktyvus laisvalaikio praleidimas yra tie dalykai, kurie vis labiau įsivyrauja mūsų visuomenėje, ypač jaunos kartos gyvenimo būde ir tai, matyt, irgi yra vienas iveiksnių, kuris paskatina mažesnį vartojimą“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, yra realių priemonių, kuriomis kovojama su problemomis, susijusiomis su alkoholio vartojimu, ir yra parodomųjų priemonių, kurios nepasiteisina.

„Geras pavyzdys yra alkoholio reklamos draudimas, kurį apeiti nebuvo sunku pridedant žodelį „nealkoholinis“ labai mažomis raidėmis. Tokios priemonės yra nelogiškos, perteklinės ir neatneša jokio efekto. Apie tokių priemonių atšaukimą ir diskutuojame dabar. Manau, kad artimiausiu bus pateiktas paketas dėl kai kurių perteklinių priemonių atšaukimo ir tų draudimų, kurių nebūtina turėti, peržiūrėjimo“, – sakė Seimo pirmininkė.

V. Čmilytė-Nielsen apie tiesioginius merų rinkimus: matau visas prielaidas, kad frakcijos sutars dėl Konstitucijos keitimo

Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia kol kas matanti visas prielaidas, kad Seimo frakcijos sutars dėl Konstitucijos keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką.

„Po pirmadienio Konstitucinio Teismo sprendimo akivaizdu, kad Seime mes turime grįžti prie šio klausimo ir šiandieną išsiunčiau kvietimą visų frakcijų seniūnams, mes susitiksime vėliau dienos metu ir mano siekis būtų ieškoti bendro, plataus politinio sutarimo, kad mes pakeistume Konstituciją taip kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti mūsų Konstitucijoje“, – "Žinių radijui" teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Nors parlamento vadovė džiaugiasi, kad Konstitucinis Teismas (KT) skyrė pakankamai laiko, jog įstatymo spragos būtų ištaisytos, jos teigimu, sprendimą dėl merų rinkimų reikėtų priimti kuo greičiau.

„Laimei KT skyrė pakankamai laiko, mes turime ištaisyti tas spragas ar tas pilkąsias zonas įstatyme iki 2023 m., laiko dar yra. Bet manyčiau, kad atidėlioti tą sprendimą nėra jokio reikalo ir mano siekis būtų, kad mes jau birželio mėnesį turėtume parengtą Konstitucijos pataisą ir imtume ją svarstyti“, – sakė politikė.

Visgi V. Čmilytė-Nielsen teigimu, kol kas yra visos prielaidos, jog bendras sutarimas tarp frakcijų būtų pasiektas ir Konstitucija būtų pakeista.

„Iš to, kiek man teko kalbėti su tiek partijų vadovais, tiek frakcijų atstovais, visos prielaidos yra, kad mes turėsime bendrą sutarimą, jog tiesioginiai mero rinkimai turėtų būti numatyti mūsų Konstitucijoje ir kad šiuo keliu reikėtų eiti“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Aišku, yra vienas niuansas, kad tam, jog Konstitucija būtų pakeista mums reikia 94 balsų, po trijų mėnesių reikia dar kartą 94 balsus surinkti. Ir mes esame tokioje situacijoje, kad arba turime visi sutarti, arba, jei viena ar kita politinė jėga imsis savo iniciatyvų, ar, tarkime, norės griauti tą sutarimą, tuomet mes sprendimo Seime ir nepriimsime“, – taip pat atkreipė dėmesį ji.

Todėl Seimo pirmininkė teigia, kad jos pirminis siekis yra sutarti parlamente dėl Konstitucijos keitimo, o jau tada – inicijuoti diskusijas, kaip turėtų būti koreguojama merų rinkimų tvarka.

„Mano siekis yra, kad mes sutartume dėl Konstitucijos pakeitimo, o vėliau diskusijos dėl to, kaip turėtų būti koreguojama tvarka, galbūt remiantis ta patirtimi, kuri per šešerius metus jau išaiškėjo: tais pliusais, tais minusais sistemos, mes galėtume keisti jau Vietos savivaldos įstatymą, bet tam padaryti turėsime pakankamai laiko“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.