Vyriausybei pastarąją savaitę nusprendus Lietuvoje atlaisvinti karantino suvaržymus, Prezidentūra pabrėžia, kad Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų Kabinetas turi turėti „planą B“, jei epidemiologinė situacija imtų sparčiai blogėti. Prezidento vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos teigimu, nereikėtų atmesti galimybės, kad tokio plano gali prireikti.

„Tai yra drąsūs sprendimai, nes turbūt yra labai nedaug valstybių, kuriose, pandeminei situacijai prastėjant, yra laisvinami karantino ribojimai. Iš kitos pusės, tai yra suprantama, nes karantinas tęsiasi jau šeštą mėnesį, ir situacija verslo ar socialine prasme yra labai įtempta. Tokioje situacijoje atrasti tinkamiausią sprendimą yra labai sudėtinga. Tikėkimės, kad sugebėsime pakeisti situaciją šiltėjant orams ir spartėjant vakcinacijai“, – „Žinių radijui“ sakė S. Krėpšta, pažymėdamas, kad visgi būtina turėti apgalvotus sprendimus, kokių suvaržymų būtų imtasi pirmiausiai, jei situacija pradėtų prastėti.

„Yra labai svarbu ruoštis ir planui B, nusimatyti tas situacijas ir tuos ribojimus, kurių galbūt reikėtų, jeigu situacija pablogėtų. Tai yra neatmestina“, – pridūrė prezidento patarėjas.

„Reikia ruoštis įvairiems variantams. Viena vertus, tikėkimės, kad situacija gerės. Praėjusiais metais visose valstybėse matėme, kad viruso sezoniškumas buvo pakankami akivaizdus, ir šiltėjant orams situacija pasitaisė. Taip pat turime naują ginklą – vakcinaciją. Kita vertus, turime 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų. Esame juodojoje zonoje“, – svarstė patarėjas.

Jo nuomone, jei visgi užsikrėtimų COVID-19 kreivė imtų kilti nebekontroliuojamai, pirmiausiai reikėtų atsigręžti į tas atlaisvintas veiklos vietas, kuriose žmonės gausiai susirenka uždarose patalpose. Renginiai, sporto klubai, teigia prezidento patarėjas, šiuo atžvilgiu yra ganėtinai nesaugios vietos.

„Tai yra pačios pavojingiausios vietos, ir tai būtų viena iš krypčių, jei reikėtų pakartotinai stabdyti viruso plitimą“, – sakė S. Krėpšta.

Siekiant paskatinti vakcinaciją Visagine ar Šalčininkuose, reikėtų pasitelkti vietinius influencerius

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta mano, kad, siekiant paskatinti vakcinaciją lėčiausiai besiskiepijančiose Lietuvos savivaldybėse, tokiose kaip Šalčininkų ar Visagino, reikėtų parengti informacines kampanijas būtent to regiono tautinių mažumų gyventojams suprantama kalba bei pasitelkiant vietinius žinomus asmenis.

„Jungtinė Karalystė turi atskiras informavimo kampanijas atskiroms tautinėms mažumoms, nusitaikant ir komunikuojant tomis kalbomis, kurios yra suprantamos tų mažumų, ir pasitelkiant vietinius, lokalius influencerius, kuriais vietinio, konkretaus regiono žmonės pasitiki“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo S. Krėpšta.

Tokią idėją prezidento patarėjas išsakė po to, kai premjerė Ingrida Šimonytė praėjusį penktadienį aplankė lėčiausiai besiskiepijančias savivaldybes, o į Visagino gyventojus netgi kreipėsi rusų kalba. S. Krėpštos nuomone, Vyriausybei reikėtų parengti informavimo kampaniją, kurioje būtent to regiono garsūs žmonės kreiptųsi į vietos gyventojus, ragindami juos vakcinuotis.

„Net neabejoju, kad vertinga konstruoti tokias komunikavimo kampanijas, ta kalba, kuri yra priimtiniausia to regiono gyventojams, tokia forma, kurią jie supranta. Ir jeigu feisbukas yra vienas iš informavimo šaltinių, tai, be jokios abejonės, pateikti konkrečią, tikslią informaciją ir pasitelkti būtent to regiono garsius žmones“, – teigė prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas.

Vis dėlto prezidento patarėjas neįvardino konkrečių asmenų, kurie galėtų dalyvauti tokiose informacinėse kampanijose. Tačiau jis tikino, kad kiekviena savivaldybė turi savo vietinius influencerius, kuriais gali būti vietiniai politikai ar ekspertai.

„Net neabejoju, kad kiekvienas regionas, bendruomenė turi tuos savo influencerius. Juos tiesiog reiktų surasti ir pasitelkti. Kalbame apie tikrai lokalius žmones, galbūt tiek iš valdžios įstaigų, tiek ekspertus ar gerbtinus žmones apskritai tose bendruomenėse. Reiktų aktyviau dirbti su jais, ir matome, kad kitose šalyse tokios strategijos pasiteisina ir yra labai aktyviai naudojamos“,– tvirtino S. Krėpšta.