Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad neplanuojama pradėti masinės vakcinacijos, kol yra pakankamai norinčių skiepytis senjorų. Pasak jos, pirmiausiai būtina koncentruotis į rizikingiausioje grupėje esančių asmenų vakcinaciją, o visiems norintiems leisti skiepytis tik tada, kai skiepijimo tempai 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje smarkiai sulėtėtų.

„Aš suprantu, kad paprasčiausia būtų dabar leisti registruotis visiems ir savivaldybės bent jau pirmąsias savaites turėtų žmonių anšlagus, kurie nori skiepytis, bet mes turime įvertinti iš tokio visuomeninės naudos taško, kur yra mūsų didžiausi nuostoliai“, – atsakinėdama į žurnalistų klausimus Seime, sakė ministrė pirmininkė, pabrėždama, kad didžiausia COVID–19 viruso žala kyla ne dėl naujų užsikrėtimų, bet būtent dėl mirčių skaičių, kurių daugiausiai matoma būtent tarp vyresnių asmenų.

„Mūsų didžiausi nuostoliai yra ne atvejų statistika, ne tai, kad mes turime vienokius ar kitokius skaičius. Mūsų nuostoliai yra žmonės, kurie miršta. Jie daugiausiai yra nuo 65 plius“, – teigė I. Šimonytė, akcentuodama, kad trys ketvirčiai visų mirusiųjų yra būtent šioje amžiaus grupėje.

Ministrė pirmininkė tvirtino, kad šiuo metu vyriausių asmenų vakcinacijos tempai išlieka pakankamai geri, o nuo Velykų savaitgalio paskiepyta maždaug 70 tūkst. senjorų, todėl apie masinę vakcinaciją bus galvojama tuomet, kai vyriausių asmenų skiepijimo tempai ims lėtėti.

„Kai jau matysime, kad tempas labai smarkiai praradęs pagreitį, tada bus galima kalbėti apie kitus sprendimus“,– kalbėjo I. Šimonytė.

I. Šimonytė: sprendimas abiturientus sugrąžinti į mokyklas nebuvo paprastas, bet jo žala mažesnė už galimą naudą

Premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad sprendimas siūlyti abiturientus sugrąžinti į mokyklas nebuvo paprastas, nes dalis švietimo bendruomenės atstovų šios iniciatyvos nepalaikė. Visgi Vyriausybės vadovė akcentuoja, kad buvo nuspręsta, jog kelioms savaitėms abiturientų rutinos pakeitimo žala yra mažesnė už galimą naudą.

Premjerės teigimu, jei abiturientų grįžimas į kontaktinį mokymą pavyks sklandžiai, bus svarstoma į mokyklas grąžinti ir kitų klasių mokinius.

„Tai jeigu gegužės 3 dieną sklandžiai įvyks abiturientų grįžimas į mokyklas, tuomet ir apie tas klases, kurios yra per vidurį, manau, kad galėsime realistiškai kalbėti. Nes čia yra daug dalykų, kuriuos irgi reikia turėti mintyje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė pripažįsta, kad sprendimas grąžinti abiturientus į mokyklas nebuvo paprastas. I. Šimonytės teigimu, dalis švietimo bendruomenės atstovų nemanė, kad abiturientai turėtų sugrįžti į tiesioginį ugdymą.

„Bet didesnioji dalis žmonių vis dėlto manė, jog reikėtų grąžinti abiturientus į mokyklas ir mes tokį sprendimą priėmėme“, – patikino ji.

I . Šimonytė teigia, kad vienas iš argumentų prieš mokinių grįžimą į mokyklas buvo tai, kad dirbdami nuotoliu mokiniai jau yra susiformavę tam tikrą rutiną.

„Vis dėlto dirbdami nuotoliu jau ilgesnį laiką vaikai turi jau tam tikrą rutiną, prie tos rutinos prisitaiko ir dabar mes juos grąžinę į mokyklas iš tos rutinos iškelsime, bet kadangi abiturientų laukia egzaminai ir vis tiek reikia ir konsultacijų, susisteminti šiek tiek žinias ir kažkaip susistrūktūruoti, kas yra išmokta“, – teigė premjerė.

„Tai vis dėlto nusprendėme, kad ta žala, kuri gali būti dėl rutinos pakeitimo kelioms savaitėms, vis dėlto yra mažesnė už galimą naudą“, – paaiškino ji.

Ministrų Kabinetui siūloma, kad abiturientams nuo gegužės 3 d. būtų leista mokytis kontaktiniu būdu. Vyriausybė sprendimą dėl abiturientų grįžimo į mokyklas ketina priimti ketvirtadienį.