Premjerė Ingrida Šimonytė dar kartą atmetė jos Ministrų Kabinetui tenkančią kritiką dėl komunikacijos ir visuomenės informavimo apie karantino sąlygų pokyčius. Ministrės pirmininkės teigimu, ji, kalbėdama apie galimą visų prekybos centrų atvėrimą nuo šios savaitės, aiškiai pabrėžė būtinas atsivėrimo sąlygas, kurių visuomenė ir verslas, pasak premjerės, neišgirdo.

„Mano pačios komunikacijoje tai buvo labai aiškiai pasakyta, bet aš suprantu, kad žmonės, kurie yra pasiilgę prekybos centrų atsivėrimo, jie galbūt tiesiog neišgirsta arba nenori išgirsti tos sąlygos, kuri, mano supratimu, yra kertinė“, – LRT Radijui antradienį kalbėjo I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė tvirtino, kad verslo atstovams žadėdama apie galimą visų prekybos vietų atvėrimą, ji aiškiai akcentavo, kad būtina karantino laisvinimo sąlyga – per Velykų savaitgalį neblogėjanti situacija.

„Kuomet buvo mano susitikimas su prekybininkų asociacija, iš karto buvo pasakyta, kad jeigu situacija per Velykas reikšmingai nepablogės, tuomet mes tikrai galėsime trečiadienį (balandžio 7 d.) tą sprendimą svarstyti, bet atsitiko taip, kad situacija per Velykas reikšmingai pablogėjo“, – tvirtino premjerė, pabrėždama, kad pandemijos situacijos blogėjimą ar gerėjimą ji vertina labiau ne pagal naujų atvejų skaičių, o pagal ligoninių užimtumo skaičius.

„Aš tą pablogėjimą labiau vertinu per tą dinamiką, kurią mes matome ligoninėse. Suprantu tokį nepasitenkinimą. Vis dėlto supraskime, kad mes nesame tokioje apibrėžtoje dinamikoje, kad štai – situacija gerėja, bet kažkas kažkodėl nepriima tokių sprendimų, kurie buvo pažadėti“, – teigė I. Šimonytė.

Dar balandžio 7d. rytą I. Šimonytės Ministrų Kabineto narė Aušrinė Armonaitė sakė, kad Vyriausybė svarstys visų prekybininkų veiklos atnaujinimo klausimą. Visgi Vyriausybė praėjusį trečiadienį nusprendė kuriam laikui atidėti prekybos centrų atvėrimą. Ministrė pirmininkė tuomet pabrėžė, kad apie atvėrimą buvo galima svarstyti praeityje, tačiau tuo metu atveriant papildomas veiklas, dar labiau pablogėjusi situacija reikalautų smarkesnių suvaržymų, kurių norima išvengti.

Diskutuojama, ar neigiamas COVID-19 testas galėtų prilygti Imuniteto pasui imantis didesnio kontakto veiklų

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad siūlymai dėl Imuniteto paso bei sprendimai, kokiais atvejais žmonės galėtų dalyvauti veiklose, kurioms būdingas didesnis kontaktas ir dėl to didesnė rizika užsikrėsti COVID-19, tūrėtų būti pristatyti dar šią savaitę.

„Jau yra pasiūlymų, kuriuos yra parengusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Manau, kad šią savaitę tie pasiūlymai bus pristatyti. Pagrindinė diskusija turbūt yra dėl galimybės vykdyti kažkokias veiklas ar kažkur dalyvauti turint neigiamą COVID-19 testą. Yra nemažo intereso ir galbūt net spaudimo, kad tokia galimybė būtų. Bet, aišku, negalime kalbėti apie kažkokį imuniteto pasą, nes testas jokio imuniteto tikrai nesuteikia“, – „LRT Radijui“ antradienį teigė ji.

Visgi I. Šimonytė pažymėjo, kad kyla klausimas, ar šiuo metu testavimo nuo COVID-19 apimtys nėra pernelyg didelės, kad būtų galima įgyvendinti šį sumanymą.

„Šiomis dienomis ir savaitėmis testuojame labai daug žmonių: testavimo apimtys yra didesnės nei gruodžio mėnesį, tada atvejų skaičius buvo tris kartus didesnis. (...) Testavimo pajėgumai yra gan smarkiai apkrauti. Vadinasi, reikia taip pat galvoti, ar galime suteikti papildomų pajėgumų, kad ir testą neseniai pasidaręs žmogus turėtų galimybę nueiti, pavyzdžiui, pavakarieniauti į restoraną“, – akcentavo ji.

„Manau, kad tie pasiūlymai bus pristatyti šią savaitę ir kitą savaitę jau galėsime kalbėti apie tai, kokiais etapais ir nuo kokios dienos jie galėtų būti įgyvendinti“, – pridūrė I. Šimonytė.

Svarstoma atidėti “Pfizer“ antrosios dozės revakcinavimą vėlesniam laikui

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad siekiant paskiepyti pirmąja doze kuo daugiau žmonių yra svarstoma revakcinavimą antrąja doze „Pfizer“ vakcinos nukelti į vėlesnį laiką. I. Šimonytės teigimu, tokį metodą jau taiko ir kitos užsienio valstybės.

„Perskiepijimas būtų vėliau, jau tokį sprendimą yra priėmusi Prancūzija, kiek žinau, daug valstybių tokį sprendimą svarsto, nes „Pfizer“ revakcinacija yra atliekama ne anksčiau kaip po trijų savaičių. Vadinasi, pavėlindami vakcinaciją antrąja doze, mes turime pirmos dozės skiepą naujam žmogui, o visų vakcinų pirma dozė po tam tikro laiko duoda pakankamai rimtą apsaugą bent jau nuo COVID–19 sunkios formos ligos“, – antradienį LRT radijui teigė premjerė.

Kiek laiko galėtų būti atidėta revakcinacija antrąja doze, Vyriausybės vadovė teigė dar negalinti pasakyti. Tačiau, pasak jos, kitose valstybėse antrosios dozės „Pfizer“ vakcinos skiepijimą planuojama vykdyti po 8 savaičių.

„Reikia tartis su ekspertais. Mano žiniomis, kitos valstybės svarsto pervakcinavimą po aštuonių savaičių“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Toks sprendimas, kaip teigia premjerė, būtų priimtas atsižvelgiant į situaciją, kad siekiama paskiepyti kuo daugiau žmonių, tačiau vakcinų vis dar nėra gaunama užtektinai.

„Kad ir kaip būtų vakcinų nemažai, vis tiek nėra jų pakankamai, turint mintyje, kad vis daugiau ir daugiau jų reikėtų greitai revakcinacijai, todėl norime kuo didesnę apsaugą suteikti kuo platesniam ratui žmonių, bet vis dėlto prioritetų eilėje esantys vyresni, lėtinių ligų žmonės yra numeris vienas“, – teigė premjerė I. Šimonytė.