Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad Europos vaistų agentūrai (EVA) paskelbus, jog kraujo krešuliai yra itin retas „AstraZeneca“ gamintojo „Vaxzevria“ vakcinos šalutinis poveikis, skiepijimas šia vakcina ir toliau bus tęsiamas.

„Matyt, labai svarbu pabrėžti, kad toje EVA išvadoje nenustatytos jokios papildomos rizikos vyrams ir nustatytos, noriu pabrėžti, itin mažos papildomos rizikos moterims iki 60 metų, todėl vakcinos saugumas visiems vyrams ir moterims, vyresniems nei 60 metų lieka nepakitęs“, – trečiadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Dulkys.

„Taigi, vakcinacija „Vaxzevria“ arba labiau mums vis dar įprastu pavadinimu „AstraZeneca“ vakcina bus tęsiama“, – informavo jis.

Ministras atkreipė dėmesį, kad kiekviena vakcina, vaistas ar medicininė procedūra visada turi didesnius ar mažesnius šalutinius poveikius, tačiau, pasak jo, svarbu vertinti jų sukuriamą bendrą naudą.

„Ir būtent EVA aiškiai pasisako, kad „Vaxzevria“ vakcinos nauda net ir įvertinus papildomus itin retus šalutinius poveikius vis tiek yra didesnė nei su ja susijusios rizikos“, – akcentavo jis.

Visgi A. Dulkys pabrėžia, kad kiekvienas žmogus ir toliau galės pasirinkti, kokio gamintojo vakcina nori skiepytis.

„Tiesiog visi, sutikę vakcinuotis „Vaxzevria“ vakcina bus papildomai informuojami apie požymius, kuriuos reikėtų stebėti trečią-šešioliktą dienomis po skiepo, kada reikia kreiptis į gydytoją ir panašiai“, – sakė jis.

Ministro teigimu, šiuo metu tiesiog „svarbiausia, kad visa ši papildoma informacija artimiausiu metu pasiektų visus vakcinavimo centrus ir gydytojus.“

Labai reta nepageidaujama reakcija gali pasireikšti per 14 dienų

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas (VVKT) Gytis Andrulionis pabrėžė, kad EVA įvertinus itin mažą krešulių atsiradimo riziką nutarė tiesiog papildyti vakcinos dokumentus, nurodant, kad tos rizikos egzistuoja.

„Tie labai reti nepageidaujami įvykiai gali nutikti per 14 dienų nuo vakcinacijos. Tie įvykiai yra labai reti, jie įvertinti kaip labai reti, EVA iš Europos duomenų bazės skaičius įvertino, tai yra maždaug 86 atvejai iš 25 mln. vakcinacijų“, – atkreipė dėmesį jis.

Tuo tarpu Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga pripažįsta, kad „AstraZeneca“ gamintojo vakcina gali sukelti tam tikrus krešėjimo sutrikimus, tačiau džiaugiasi, kad Vakarų mokslininkų bendros pastangos maždaug išaiškino galimą mechanizmą, kuris ir sukelia šias patologijas.

„Vis dėlto paaiškėjo, kad „AstraZeneca“ ar „Vaxzevria“ vakcina gali sukelti tam tikrus retus krešėjimo sutrikimus. Tai nieko nėra naujo medicininių preparatų plotmėje, kadangi kokią medicininę procedūrą mes bepasirinktume, mes visada prisiimame tam tikrą riziką. Iš pradžių, kai buvo pasirodę pranešimai, jie atrodė mažai tikėtini, bet kas džiugu, kad Vakarų mokslininkų pastangomis daugmaž yra išaiškinamas galimas mechanizmas, kuris sukelia šias patologijas, (...) ir jau yra pasiūlyta diagnostikos ir gydymo metodika“, – sakė mokslininkas.

Todėl M. Strioga akcentuoja, kad, nepaisant itin mažų rizikų, „Vaxzevria“ vakcinos svarbus indėlis į pandemijos suvaldymą išlieka, o laiku diagnozavus galimą krešulių susidarymą, būklę įmanoma suvaldyti.

„Šią būklę suvaldyti, laiku diagnozavus, yra visiškai realu, įmanoma, ir dažniausiai tai turėtų baigtis sėkme“, – patikino jis.