Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nesitiki, kad dar šiais mokslo metais aukštųjų mokyklų studentai galėtų grįžti prie kontaktinio mokymo. Tačiau ji pažymi, kad birželio mėnesį turėtų prasidėti masinė gyventojų vakcinacija, o tai leistų paskiepyti ir aukštųjų mokyklų studentus, kurie galėtų saugiai grįžti į studijas nuo rugsėjo.

„Turbūt sunku būtų tikėtis, kad dar šiais metais susitiks dėstytojai su studentais auditorijoje. Viskas priklauso nuo epidemiologinės situacijos, bet matome, kad ji šiuo metu negerėja“, – LRT radijui antradienį teigė J. Šiugždinienė, pažymėdama, kad prioritetas dar šiais mokslo metais sugrąžinti prie kontaktinio mokymo taikomas pradinukams ir abiturientams.  

Švietimo ministrės teigimu, studentams lengviau prisitaikyti prie nuotolinio mokymo, todėl jiems grįžti į gyvas paskaitas nėra tokio didelio poreikio kaip pradinukams ar brandos egzaminus besiruošiantiems laikyti abiturientams.

„Studentai jau suaugę, daug paskaitų vyksta nuotoliniu būdu, ne tik pandemijos metu. Tai nėra toks didžiulis poreikis jiems sugrįžti taip skubiai. Kai bus saugu, tai iš karto ir sugrįš“, – teigė J. Šiugždinienė.

Tačiau ministrė mano, kad birželio mėnesį prasidėsianti masinė vakcinacija leis ir aukštųjų mokyklų studentams nuo rugsėjo mėnesio saugiai grįžti prie kontaktinio mokymo.

„Aš manau, kad iki rugsėjo ir didelė dalis studentų jau bus paskiepyta. Vis dėlto birželio mėnesį prasidės masinė vakcinacija, tai, manau, tikrai ir studentai bus paskiepyti“, – tvirtino J. Šiugždinienė.

J. Šiugždinienė: tikimės, kad artimiausiu metu pasiskiepys 60-70 proc. abiturientų

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad paskiepijus 60-70 procentų visų abiturientų bus svarstoma dėl jų grįžimo į klases.

„Šiuo metu vyksta labai aktyvi komunikacijos kampanija, organizuojame socialiniuose tinkluose įvairias diskusijas, taip pat lenkų ir rusų kalbomis. Daug komunikuojame ir tikimės, kad 60-70 procentų abiturientų pasiskiepys“, – antradienį LRT radijui sakė ministrė.

Komentuodama, kodėl abiturientų vakcinacijai buvo pasirinka ne „Pfizer“ vakcina, ministrė akcentavo, kad abiturientai turi teisę pasirinkti, kuria vakcina jie nori būti paskiepyti, tačiau pasirinkimus riboja gaunami vakcinų kiekiai.

„Nėra taip lengva pasirinkti vakcinas, jų yra tam tikri kiekiai. Šiandien abiturientai gali rinktis, kokia vakcina nori skiepytis, bet vienų kiekiai yra didesni, kitų – mažesni. Mes tikrai neribojame pasirinkimo galimybės – dalis jų skiepijasi „Pfizer“, dalis – „AstraZeneca“. Tikrai nematome čia problemos, nes „AstraZenecos“ imunitetas jau susiformuoja po pirmo skiepo“, – sakė J. Šiugždinienė.

„Žinoma, skiepijimas abiturientams nėra privalomas, mes raginame skiepytis, nes tai yra saugiausias būdas sugrįžti į klases“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

Pasak J. Šiugždinienės, siekdami kuo didesnio pasiskiepijusių abiturientų skaičiaus rajonuose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė komunikacijos kampanijas vykdyti ir kitomis kalbomis.

„Matome, kuriose savivaldybėse skiepijimas vyksta vangiau, tai kalbėjome su mokyklų direktoriais, kurie teigia, kad jaunimui trūksta objektyvios informacijos jų gimtąja kalba. Iki šiol konsultacijos su gydytojais buvo organizuojamos tik lietuvių kalba, na o šią savaitę nusprendėme konsultacijas vykdyti lenkų bei rusų kalbomis“, – teigė ministrė.

Pasak ministrės, egzaminai abiturientams planuojami vykdyti gyvai dėl jau turimos patirties organizuojant egzaminų pasiruošimą sporto salėse ir kitose patalpose.

„Planuojame egzaminus gyvai, jau tokios patirties turime. Čia tikrai nemanome, kad kils kokių problemų“, – tvirtino J. Šiugždinienė.

Naujiems mokslo metams mokyklos ruošiasi iš anksto

Dar šiems mokslo metams nepasibaigus, švietimo bendruomenė jau dėlioja planus naujiems: rūpinasi skaitmeninio turinio licencijomis, ruošiasi mokyklų renovacijai, atnaujina kompiuterinę įrangą. Anot jų, rugsėjį tikimasi sugrįžti į klases, tačiau pasiruošti kokybiškam nuotolinio ugdymo procesui taip pat būtina.

VGTU inžinerijos licėjaus direktorė Regina Mikalauskienė įsitikinusi, kad skaitmeninis ugdymo turinys – tinkama alternatyva tradicinėms mokymo priemonėms.

„Jau mąstome apie kitus mokslo metus ir planuojame jų įsigyti. Dalis mūsų mokyklos mokytojų skaitmenines mokymo priemones kuria patys, tačiau mėgsta naudoti ir Nacionalinės švietimo agentūros rekomenduojamas. Mokamomis priemonėmis aprūpiname visus mokytojus ir dalį mokinių. Ministerijai skyrus finansavimą skaitmeniniam ugdymo turiniui įsigyti – aprūpiname ir mokinius pagal mokytojų pasirinkimą“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja R. Mikalauskienė.

Kauno Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, atliekanti direktoriaus funkcijas, sako, kad jau pasirūpino visų dalykų mokymosi priemonėmis.

„Mes gyvename tokiu laikotarpiu, kai elektroninės EMA pratybos mus itin gelbsti – jos labai svarbios nuotolinio ugdymo metu. O ir mokytojams lengviau – jie mažiau užtrunka taisydami užduotis“, – teigia mokytoja Taisija Kovalenkina.

Panevėžio r. savivaldybė 2020 m. visoms rajono švietimo įstaigoms nupirko skaitmeninės mokymosi aplinkos „EDUKA klasė“ prisijungimo licencijas, tai planuoja padaryti ir šiais metais.

„Iš anksto planuojame 2021 m. biudžetą ir lėšas, todėl žymiai anksčiau nei įprastai, dar lapkričio mėnesį, pradėjome domėtis skaitmeninio turinio licencijomis kitiems mokslo metams, kalbėtis su mokyklomis. Dabartinėmis sąlygomis šios priemonės – tai numeris vienas, o kai sugrįšime į normalų gyvenimą, tai bus naudojama kaip papildoma priemonė“, – kalba Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus.

Ukmergės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas sako, kad kaip tik dabar savivaldybė renka informaciją ir stengiasi koordinuoti visų švietimo įstaigų apsirūpinimą virtualaus ugdymo aplinkų licencijomis.

Išaugusį susidomėjimą skaitmeniniu turiniu ateinantiems mokslo metams pastebi ir elektroninių mokymosi platformų vystytojai. Anot jų, 80 proc. mokyklų licencijomis 2020-2021 mokslo metams pasirūpino rugpjūčio mėnesį, o šiais metais aktyvumas jaučiamas jau nuo vasario.

„Mokymosi įstaigos kaip niekada anksti pradėjo rūpintis skaitmeniniu turiniu – pirmosios mokymosi įstaigų užklausos mus pasiekė dar vasario mėnesį, o šių metų kovą mes sulaukėme 60 proc. daugiau užklausų nei 2020 m. kovą“, – pristato Edgaras Jasalinis, UAB „Ateities pamoka“ direktorius.

Tokį ankstyvą mokyklų sujudimą E. Jasalinis aiškina tuo, kad šiais mokslo metais mokyklos įvertino virtualių mokymosi platformų svarbą, tad, kol dar neprasidėjo svarbus egzaminų metas, norima greičiau sutvarkyti formalumus.

Jau keturiasdešimt metų mokykloje dirbanti T. Kovalenkina sako, kad niekada negalėjo įsivaizduoti mokyklos be mokinių. Ir nors nuotolinis mokslas vyko sklandžiai, nesulaukė jokių nusiskundimų nei iš moksleivių ar jų tėvų, nei iš mokytojų, ji tikisi naujais mokslo metais sugrįžti į klases.

Jai antrina ir R. Mikalauskienė, sakydama, kad įgauta nuotolinio mokymo patirtis bus naudinga ir sugrįžus į klases.

„Esame optimistai, tikimės, kad kitais mokslo metais mokysimės kontakto būdu, tačiau nuotolinio ugdymo patirtis ir skaitmeninis ugdymo turinys bus sėkmingai taikomi ugdyme“.