Nepaisant negerėjančios epidemiologinės situacijos Lietuvoje, Statistikos departamentas praneša, kad ekonominių vertinimų rodiklis kovą, palyginti su vasariu, padidėjo 3 proc. punktais ir sudarė 2 proc. Finansų analitiko Mariaus Dubnikovo teigimu, šie rodikliai iliustruoja, kad gerai besiverčiančių verslo segmentų dalis Lietuvoje yra didesnė nei patiriančių sunkumus. Jis taip pat pažymi, kad besitęsianti pandemija nestabdo šalies gyventojų vartojimo bei ekonomikos vystymosi.

„Egzistuoja išties dideli skirtumai tarp verslo segmentų. Yra sektorių, kurie šiuo metu yra agonijoje, ji tęsiasi jau praktiškai vienerius metus ir dar tęsis, ko gero, gana ilgai. Visiems kitiems sektoriams sekasi iš tiesų gerai arba netgi geriausiai, kiek sekėsi per kelerius pastaruosius metus. Didėjantis optimizmas taip pat reiškia, kad gerai besiverčiančių verslų dalis Lietuvoje yra kiek didesnė negu blogai besiverčiančių“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.

Ekonomistas pažymėjo, kad, nepaisant pandemijos sukeliamų sunkumų, ekonomika yra pakankamai atspari neigiamiems COVID-19 efektams.

„Nepaisant to, kad žmonės sėdi namuose, jie vartoja, tiesiog kitais būdais. Galima išskirti dvi paraleles: ekonomikos, kuriai einasi pakankamai gerai, bei viruso situacijos, kuri yra bloga arba blogėjanti, nes matome didėjantį susirgimų skaičių pasaulyje. Tai reiškia, kad ilgesnį laikotarpį negrįšime į normalų gyvenimą, ir kyla klausimas, ar grįšime apskritai.

Ekonomika vis dėlto vystosi, pinigų injekcijos, daromos iš centrinių bankų, veikia. Atlyginimai net tokioje krizės akivaizdoje didėja. Šioje vietoje tikrai galime kalbėti apie tai, kad pasaulis pasikeitė neatpažįstamai“, – teigė jis.

M. Dubnikovas taip pat tikino, kad šiuo metu stebimas ketvirtosios pramonės revoliucijos kūrimasis.

„Ne kartą kalbėjome, kad COVID-19 gali paskatinti ketvirtosios pramonės revoliucijos atėjimą, ir net neabejoju, kad ji jau įvyko. Žmonės dirba visiškai kitais principais ir, ko gero, kad mes šią revoliuciją stebime realiu laiku“, – kalbėjo jis.

Statistikos departamento duomenimis, pramonės pasitikėjimo rodiklis kovą išaugo 3 proc. punktais. Anot ekonomisto, šiam vertinimo augimui įtaką darė sėkmingas pramonės gaminių eksportas.

„Eksportas sudaro du trečdalius mūsų ekonomikos ir jis nestoja, negana to, panašu, kad ir nestos. Dėl to ir Lietuvos gyventojai gyvena pakankamai gerai. Pagrindinė mūsų eksporto rinka yra pakankamai stipri“, – tikino jis.

M. Dubnikovas akcentuoja, kad itin didelis optimizmas matyti statybos sektoriuje.

„Statybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis labai smarkiai šovė į viršų – 6 proc. punktais. Žmonės sukaupė tikrai reikšmingas pinigų sumas ir vis daugiau investuoja į nekilnojamąjį turtą, o tai skatina statybas. Statybų sektorius smarkiai viliasi, kad gali būti paspartintas daugiabučių renovacijos planas. (...) Daugiabučių renovacija duotų didžiulį efektą kuriant darbo vietas, be to, per daugiabučių renovaciją labai stipriai taupome pinigus, kurie neiškeliauja į užsienio šalis perkant kitu atvejus būtinus energijos išteklius“, – teigė jis.

Tuo tarpu vertindamas 5 proc. punktais pakilusį prekybos pasitikėjimo rodiklį M. Dubnikovas tvirtino esą tai rodo, jog prie pandemijos diktuojamų naujų gyvenimo aplinkybių sugebėję prisitaikyti prekybos sektoriaus atstovai sugebėjo net pagerinti savo verslo padėtį.  

„Manau, kad įvyko tam tikras prisidengimas: mes nebematome fizinių parduotuvių, bet matome internetines parduotuves. Čia galima pastebėti labai didelę takoskyrą. Tie, kurie sugebėjo perkelti pardavimus į elektroninę erdvę, kas transformavosi, patyrė apyvartų augimą ir šiuo metu tikrai laimi. Juolab kad internetinė prekyba yra mažesnių kaštų sistema – nebereikia išlaikyti fizinės parduotuvės ir patirti su ja susijusių kaštų. O tiems, kas nesugebėjo arba nenorėjo to padaryti, iš tiesų yra sunku“, – sakė jis.