S. Krėpšta apie Imuniteto pasą: svarbu kurti techninę infrastruktūrą, kad po mėnesio jau galėtume ją naudoti

S. Krėpšta apie Imuniteto pasą: svarbu kurti techninę infrastruktūrą, kad po mėnesio jau galėtume ją naudoti


Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta sako, kad svarbu kurti Imuniteto paso techninę infrastruktūrą, kad po mėnesio jau būtų galima ją naudoti.


„Labai svarbu kurti techninę infrastruktūrą, kad po mėnesio jau galėtume ją naudoti. Tai, manau, būtų tinkamas laikas, nes matome ir kitų šalių patirtį. Izraelyje, kuris vakcinavo labai sparčiai, vakcinavimo pasą pradėjo naudoti tuo metu, kai buvo paskiepyta maždaug 50 proc. šalies gyventojų bent pirmu skiepu. Be abejo, vakcinavimo procesas vyko labai greitai, jie tą procentą pasiekė per pusantro mėnesio“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.


Jo teigimu, Lietuvoje šis klausimas labai aktualus, nes yra nemažai persirgusių žmonių, vis daugiau vakcinuojamų gyventojų, o karantinas trunka jau 4 mėnesius.


„Jis tikrai labai smarkiai išvargino žmones ir apribojo jų socialinį, ekonominį gyvenimą, matome, kad realybėje žmonės ieško kūrybingų būdų. Jei valdžios institucijos nepasiūlo eksperimentinių, saugių būdų vykdyti tam tikrą veiklą, tai žmonės tą padaro nekontroliuojamai ir, deja, su papildomomis rizikomis“, – nurodė prezidento patarėjas.

REKLAMA


„Šis vakcinavimo paso projektas yra labai prasmingas ir reikėtų galvoti apie jo aktyvavimą pakankamai greitai“, – pridūrė S. Krėpšta.


Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį sakė, kad vis dar laukiama ekspertų įžvalgų, kokį žmogų galima laikyti epidemiologiškai saugiu ir turinčiu teisę įgyti Imuniteto pasą.


„Dabar kol kas laukiame mūsų ekspertų patarimo, kaip galėtume apibrėžti žmogų, kurį laikytume turinčiu teisę į tam tikrą epidemiologinio saugumo požymį. Po to jau prasidės kiti dalykai, techniniai programavimo darbai. Svarbu, kad Imuniteto pasas derėtų su ES sprendimu, kuris turės būti vėliau įgyvendintas“, – sakė I. Šimonytė.


Nuo skiepijimo organizavimo priklausys, ar pasieksime kolektyvinį imunitetą dar vasarą


Prezidentūra teigia, kad liko vienintelis nežinomasis, ar pavyks paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų per vasarą – tai, pasak, šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos, nuo Vyriausybės priklausomas vakcinavimo proceso organizavimas. Jo teigimu, pasiekti prezidento keltą ir valdančiųjų ne kartą skeptiškai įvertintą tikslą Lietuva turės užtektinai vakcinų, tačiau nėra aišku, ar visas jas bus sugebėta panaudoti.

REKLAMA


„Prezidentas tvirtai mano, kad šį tikslą pasiekti per vasarą yra tikrai įmanoma. Mes matome, kad gaunamų vakcinų skaičius bus pakankamas tam tikslui pasiekti. Jei mes to tikslo nepasieksime – tai bus nacionaliniai iššūkiai ir nesugebėjimas gautų vakcinų panaudoti, pakviesti žmones. Tai būtų tikrai didelis minusas mūsų socialiniam ir ekonominiam gyvenimui“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė patarėjas.


„Antrį ketvirtį mes matome, kad Lietuva gaus daugiau kaip 2 mln. vakcinų. Tai yra gerokai daugiau nei pirmą ketvirtį. Ir jau antro ketvirčio pabaigoje, jei sugebėsime panaudoti visas vakcinas, būsime tikrai labai netoli tikslo paskiepyti 70 proc. suaugusių žmonių per vasarą. Tai ambicingas, bet tikrai pasiekiamas tikslas“, – teigė S. Krėpšta.


Prezidento viešai išsakytą tikslą paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų per vasarą valdančiųjų lyderiai ne kartą įvertino ganėtinai skeptiškai. Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad tokios ambicijos realizavimas priklausys ne tiek nuo Lietuvos, kiek nuo skiepų gamintojų ir to, kokie vakcinų kiekiai pasieks Lietuvą ir kitas ES šalis.


Pastarąją savaitę prezidentas kritiškai atsiliepė į Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerės teiginį, kad masinė gyventojų vakcinacija nuo koronaviruso gali būti šiek tiek pavėlinta. Tuomet šalies vadovas tikino, kad Lietuva vis dar gali pasiekti kolektyvinį imunitetą per vasarą.








  • Paskutiniai numeriai

  • Namie Ir Sode 07 (2025)

    Namie Ir Sode 07 (2025)