Valstybės kontrolė praneša tvirtinanti Finansų ministerijos parengtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų, kuriuo šiemet projektuojamas 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, sparčiau už infliaciją augantis darbo užmokestis.

Anot Valstybės kontrolės, COVID-19 poveikis Lietuvos ekonomikai 2020 m. buvo nevienareikšmis: viena vertus, bendrojo vidaus produkto nuosmukis buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje, kita vertus, nedarbo lygio pokytis – vienas didžiausių.

Lietuvos ekonomika 2020 m. buvo tarp mažiausiai COVID-19 paveiktų ES: realusis BVP sumažėjo 0,8 proc. (ES vidurkis – 6,2 proc.). Tai lėmė išaugusi chemijos pramonės produkcijos paklausa, gausus žemės ūkio derlius ir padidėjęs maisto, gėrimų, tabako produktų eksportas. Nedarbo lygis Lietuvoje 2020 m. buvo vienas didžiausių ES ir siekė 8,5 proc. (ES vidurkis – 7,1 proc.).

„Visuomenės vakcinavimo proceso įsibėgėjimas yra ne tik sveikatos sistemą, bet ir pasaulio, ir Lietuvos ekonomikas stabilizuosiantis veiksnys. Suvaldžius pandemiją, per 2020 m. gyventojų ir verslo sukauptos santaupos skatintų vartojimą ir, svarbiausia, privataus sektoriaus investicijas. Sėkmingas ekonomikos transformacijai skirtų finansinių išteklių nukreipimas taip pat palankiai veiktų ekonomikos raidą vidutiniu laikotarpiu“, – sako Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Jurga Rukšėnaitė.

Kaip praneša Valstybės kontrolė, egzistuoja ir neigiamos rizikos, susijusios su vakcinavimo tempu. Nauji COVID-19 atmainų protrūkiai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, vėluojantis masinio visuomenės vakcinavimo planų įgyvendinimas gali atitolinti projektuojamą ekonomikos atsigavimą.

Ekonominės raidos scenarijuje šiems metams projektuojamas 2,6 proc., o 2022–2023 m. – 3,2 proc. BVP augimas, kurį skatins atsigaunantis vidaus vartojimas ir investicijos.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augs sparčiau nei infliacija. Užimtų gyventojų skaičių vidutiniu laikotarpiu neigiamai veiks prastėjanti Lietuvos demografinė padėtis. 

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, atnaujino Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramą. Joje pateikta 2021 m. pirmo ketvirčio prognozė rodo, kad Lietuvos ekonomikos temperatūra atitiks vidutinį 2020 m. lygį, tačiau išliks žemesnė nei 2017–2019 m.