Koronaviruso plitimo atvejai yra nenustatomi pirmiausiai dėl to, kad žmonės, bijodami sulaukti baudų dėl galimų karantino taisyklių pažeidimų, nėra linkę informuoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), teigia ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji pabrėžia, kad informuoti apie galimus kontaktus teigiamo testo atveju nereikėtų vengti, nes tokio pranešimo tikslas yra ne nubausti už karantino pažeidimus, bet atsekti galimus viruso plitimo kelius.

„Mano vertinimu, nenustatyti atvejai yra susiję ne su tuo, kad tų atvejų neįmanoma nustatyti, o labiau su tuo, kad galbūt žmonės nenori atskleisti, kokiomis aplinkybėmis jie galėjo užsikrėsti, nes gal tos aplinkybės buvo susijusios su kažkokia veikla, kuri pagal karantino režimą yra ribojama“,– po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.

Ji akcentavo, kad tokiu atveju, kai apie galimus kontaktus nėra sąžiningai pranešama, tampa kur kas sunkiau nustatyti ir užkirsti kelią tolesniam viruso plitimui.

„Man dėl to labai gaila, nes tokiu būdu yra didinama rizika kitiems visuomenės nariams, nes kontaktai, žmonės, kurie gali būti užsikrėtę, negali būti tinkamai nustatyti, įspėti, testuoti ir užkardytas viruso plitimas“,– sakė premjerė.

Vyriausybės vadovė akcentavo, kad informavimas apie galimus kontaktus su užsikrėtusiuoju yra reikalingas ne tam, kad būtų nubausti karantino taisyklių pažeidėjai, o tam, kad NVSC galėtų lengviau identifikuoti galimus viruso židinius. Priešingu atveju, stabdyti viruso plitimą tampa praktiškai neįmanoma.

„Tikrai raginčiau žmones, kuriems jau kliuvo taip, kad testas visgi teigiamas, vis dėlto savo turima informacija pasidalinti su NVSC, nes tai yra ne tam, kad kažkas gautų baudą, o tam, kad kuo greičiau būtų nustatyti atvejai, kur galimi židiniai, protrūkiai arba kur galimas siūlo galas, iš kurio išsivynios labai daug kelių, kurių jau nebegalėsime kitaip sugaudyti“,– teigė I. Šimonytė.

I. Šimonytė: sostinės niekas nenuskriaudė dėl jai tekusios skiepų dalies

Premjerė Ingrida Šimonytė, reaguodama į sostinės mero trečiadienį išsakytą prašymą Vilniaus miestui skirti daugiau vakcinų, pažymėjo, kad sostinės niekas nenuskriaudė dėl jai tekusios skiepų dalies.

„Vakcinos yra skirstomos pagal rizikos grupes – tai skirstant vakcinas Vilniaus jokiu būdu niekas nenuskriaudė, tiesiog absoliutus skiepų poreikis konkrečiojo grupėje, esančioje Vilniaus miesto savivaldybėje, yra didesnis dėl to, kad čia yra daugiau gyventojų“, – po Vyriausybės posėdžio sakė premjerė.

Kartu I. Šimonytė užsiminė, kad ateityje vakcinos gali būti skirstomos atsižvelgiant ir į daugiau parametrų, tarp kurių ir epidemiologinė padėtis konkrečioje savivaldybėje.

„Toliau jau gaudama didesnius kiekius Sveikatos apsaugos ministerija, be abejonės, skirstys, matyt, įvesdama ir daugiau parametrų, tokių, pavyzdžiui, kaip epidemiologinė padėtis konkrečioje savivaldybėje, ir tai, kaip savivaldybei sekasi naudoti tą vakciną, kuri yra“, – teigė I. Šimonytė.

Premjerė nuogąstavo, kad Lietuvoje dar yra „juodos spalvos“ savivaldybių, kurios tikrai negali pasigirti sklandžiu vakcinų naudojimu.

„Akivaizdu, kad yra dar kur pasitempti ir pačioms savivaldybėms, bet jeigu šią savaitę procesas judės taip sparčiai, kaip mes tikėtumės, ateityje, svarstant jau naujų vakcinų kiekių paskirstymą per savivaldybes, šitas elementas, matyt, turės būti vertinamas tiesiog tam, kad sumažintume rizikas ir spaudimą sveikatos sistemai“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Trečiadienį, komentuodamas premjerės I. Šimonytės išsakytą nuomonę, kad Vilnius šią savaitę dėl augančių atvejų galimai taps „juodos spalvos“ savivaldybe, Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, jog Vilniaus miestas skiepija gyventojus greičiausiai, tačiau gauna mažiausią kiekį vakcinų visoje Lietuvoje. Sostinės meras išreiškė prašymą Vilniaus miestui skirti tiek vakcinų, kiek ir kitiems didiesiems miestams.

Savivaldybėje nustačius PAR koronaviruso atmainos plitimą ten galimai būtų taikomos papildomos priemonės

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad šiuo metu sprendžiant dėl pandemijos valdymo iššūkiu tampa Lietuvoje užfiksuota Pietų Afrikos Respublikos (PAR) COVID-19 atmaina. Todėl, ministrės pirmininkės teigimu, Vyriausybės uždavinys karantino priemones suderinti taip, kad kiekviena naujai fiksuota PAR koronaviruso atmaina būtų lokalizuota toje savivaldybėje, kurioje buvo užfiksuota.

„Problema yra Pietų Afrikos Respublikos viruso atmaina, kurią kol kas esame nustatę dviem atvejais, tarsi ir nesusijusiais, tačiau dar keliolika atvejų yra tikrinama ir tuomet mums reikės dar tas priemones suderinti ir taip, kad mes galėtume šios atmainos plitimą lokalizuoti“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį teigė I. Šimonytė.

Todėl premjerė įsitikinusi, kad sprendžiant dėl karantino priemonių svarbiausia žiūrėti ne į bendrą savivaldybės koronaviruso susirgimų rodiklį, o į situacijos dinamiką bei plintančias koronaviruso atmainas.

„Manau, kad mums reikia žiūrėti ne į kažkokį bendrą rodiklį, kuris šiuo metu nėra labai aukštas, mums reikia žiūrėti į dinamiką ir į pakeliui atsirandančias naujas problemas, tokias kaip Pietų Afrikos Respublikos viruso atmaina“, – sakė I. Šimonytė.

„Ir labai gali būti, kad jeigu kažkokiose savivaldybėse plitimą nustatytume didesnį, toms savivaldybėms, nepaisant to, kad epidemiologinė situacija techniškai atrodytų ir geresnė nei juoda, mes vis dėlto norėsime taikyti papildomas priemones tam, kad galėtume sunaikinti to viruso atmainą ten, kur ją nustatėme, jeigu tai vis dar yra įmanoma“, – pabrėžė ji.

Premjerė I. Šimonytė antradienį teigė, kad Lietuvoje nustatyti du Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmainos atvejai. Ministrės pirmininkės teigimu, reaguojant į šią informaciją, gali tekti svarstyti tam tikrus karantino sugriežtinimus.