Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad supranta, jog antrame pagalbos pakete numatytos 100 tūkst. eurų subsidijų „lubos“ daliai verslų yra nepakankama suma, todėl ministerija įvertins, ar „lubas“ galima didinti.

„Negalime pakeisti europinio valstybės pagalbos reguliavimo ir ten yra tam tikri apribojimai, tačiau ką galime pakeisti – savo antro subsidijų etapo metu pakelti „lubas“, kurios šiuo metu yra 100 tūkst. eurų. Daliai verslų tai yra milžiniški pinigai, daliai verslų, kurie valdo didelius viešbučius, kuriems yra daug pastoviųjų kaštų ir kai ne vieną viešbutį valdai, suprantu, kad tai tikrai gali būti nepakankama“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

Pasak jos, ministerija pasiruošusi įvertinti, ar galima subsidijų „lubas“ didinti.

„Mes esame pasiruošę įvertinti, ar galėtume jas pakelti. Jeigu klaustumėte manęs asmeniškai, žinoma, kad aš būčiau už, tačiau resursai yra riboti. Mes turime 70 mln. eurų šiai pagalbos priemonei, dėl to tos „lubos“ yra atsiradusios, tačiau kadangi matome, jog į pirmą subsidijų paketą yra pretenduota už 50 mln. eurų, o visa jo vertė yra 150 mln. eurų, mes neatmetame, kad dalį resursų nukreipsime ir „lubas“ padidinsime“, – teigė A. Armonaitė.

Paklausta, ar atsiras ir trečias pagalbos verslui paketas, ministrė sakė kol kas negalinti atsakyti į šį klausimą.

„Į šitą klausimą kol kas negalime atsakyti, nes yra keletas dalykų. Vakcinacijos, testavimo apimtys auga. Mes esame jau geresnėje situacijoje medicininių resursų prasme negu, pavyzdžiui, prieš metus. Esu optimistė ir tikiuosi, kad sėkmingai vykdant vakcinaciją galėtume daugiau tų veiklų atlaisvinti. (...) Bet aš neatmetu galimybės, kad, karantinui užsitęsus, tai bus privaloma. Jeigu karantinas tęsis ir veiklos bus apribotos, valstybė tikrai turės padėti nukentėjusiems, uždarytiems ir apribotiems verslams“, – sakė A. Armonaitė.

Antrojo paketo parama skirta įmonėms, kurių apyvarta kritusi 60 proc. ir daugiau. Subsidijų dydis bus apskaičiuojamas pagal 2019 metais sumokėtą su darbo santykiais susijusių gyventojų pajamų mokestį ir sudarys ne mažiau kaip 60 proc. GPM. Vienkartinė subsidija sieks ne mažiau kaip 500 eurų, didžiausia galima jos suma – 100 tūkst. eurų.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija kritikuoja paramos „lubas”, pasak asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, tai verslui nėra naudinga.

„Mes buvome suderinę vieną subsidijų paketą ir labai socialiai teisingą – buvome sutarę, kad kiek apyvarta krito įmonėje, tokį procentą gautų įmonė nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Pavyzdžiui, jeigu krito apyvarta 80 proc., kaip viešbučių atveju, 80 proc. ir gautų nuo savo sumokėtų mokesčių“, – anksčiau sakė E. Šiškauskienė.

A. Armonaitė apie vėluojančią paramą verslui: norisi didesnio proaktyvumo iš paramą administruojančių institucijų

Vertindama viešojoje erdvėje pasigirstančius verslo atstovų komentarus, kad per karantino metus įmonės negavo jokios paramos, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, jog tokie pasisakymai nėra korektiški. Ji pažymi, kad, nors subsidijų teikimo tempas įmonėms galėtų būti spartesnis, jau išmokėtos paramos dydis yra pakankamai adekvatus į ją pretendavusių verslo subjektų skaičiui.

„Man sunku komentuoti keistai, nekorektiškai suformuluotą informaciją, kad per metus verslas negavo jokios valstybės pagalbos. Tai tarsi ir abiem Vyriausybėms akmenukas metamas. Lengvatinės paskolos yra valstybės pagalba, ir ja galima pasinaudoti lygiai taip pat, kaip subsidijomis. Aš suprantu ir pati matau, kad, pavyzdžiui, subsidijų tempai turėtų būti greitesni. Mes apie tai kalbame viešai ir uždaruose susitikimuose su paramą administruojančiomis institucijomis“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė ji.

Prisiminusi prie Vyriausybės antradienį surengtą Viešbučių ir restoranų asociacijos piketą, A. Armonaitė tikino, kad šis sektorius yra vienas iš gavusių didžiausią valstybės paramą.

„Jei pasižiūrėtume į subsidijas, kurias išdalinome antro karantino metu, būtent maitinimo ir apgyvendinimo įmonės yra antros po prekybos, kurios pasinaudojo šia parama. Tad tikiuosi, kad ji įsibėgės. Bet aš tikrai suprantu, kad yra nelengva ir šio sektoriaus ateitis yra neapibrėžta“, – akcentavo ji.

„Šiuo metu subsidijomis paremta virš 11 tūkst. įmonių, išmokėta 25 mln. eurų, o pretenduota į 50 mln. eurų. Pasižiūrėjus, kad sumokėta pusė sumos, į kurią pretenduota, tai neatrodo labai blogi skaičiai“, – pridūrė A. Armonaitė.

Ministrės teigimu, šiuo metu didžiausius sunkumus patiria mažiausios šalies įmonės.

„Tačiau man kelia nerimą, kad pasiekia istorijos apie nedideles įmones, kurios nepretenduoja į labai dideles sumas, kad yra kai kurie atvejai pastrigę. Tad tiesiog pakviečiau atsakingų institucijų per daug netikrinti ir įvertinti riziką, pasitikėti ir išmokėti paramą, nes mažiesiems yra ir sunkiausia“, – sakė ji.

Šiuo metu itin svarbus veiksnys, siekiant užtikrinti verslui skiriamos paramos sklandumą, yra efektyvus ją administruojančių institucijų darbas, pažymėjo A. Armonaitė.

„Aišku, norisi poraktyvumo iš institucijų identifikuojant problemas, nes šitas subsidijų paketas yra sudėtingesnis nei praėjusios Vyriausybės: remiame ne tik mikroįmones, bet ir tas įmones, kurios turi keliasdešimt ar kelis šimtus darbuotojų, t. y. kur kas didesnis įmonių ratas gali pretenduoti į paramą. Dėl to ir paramos sumos, ir apimtys yra didesnės. Politiniai sprendimai yra priimti, lieka administravimo sėkmės klausimas“, – akcentavo ministrė.