Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai teigia, kad pavasario sesiją pasitinka neturėdami sutarimo dėl planuotos steigti naujos frakcijos. Šiai Seimo narių grupei priklausančių politikų teigimu, ar nauja frakcija apskritai atsiras Seime priklausys nuo „valstiečių“, kurie, jų požiūriu, turėtų rodyti daugiau iniciatyvos šiuo klausimu. 

Tai, kad Mišrios Seimo narių grupės pagrindu gali būsi suformuota nauja frakcija kalbėta dar praėjusiais metais.

 „Tokios mintys ore kaip ir koronavirusas tikrai sklando. Ar Mišrios grupės kolegos užsikrės, kad frakciją bendrą reikia kurti, matysim. Bet manau, kad šis klausimas paaiškės jau naujoje sesijoje, kovo mėnesį suderinsime pozicijas“, – gruodžio pabaigoje sakė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Tačiau, panašu, kad Mišrios grupės kolegos tokia idėja „neužsikrėtė”. Prasidėjus pavasariui, užtektinai narių rasti į šią frakciją dar nepavyko, o tolesnės derybos stringa. Šios frakcijos suformavimas palengvintų opozicijos lyderio išrinkimo procedūrą, tačiau R. Žemaitaičio teigimu, šiuo metu nepavyko įtikinti užtektinai Seimo narių, kad šie prisijungtų prie naujosios frakcijos.

„Buvo susirinkęs Seimo narių branduolys, kad būtų bent jau 8 – 9 frakcijos nariai. Deja, pakankamai tų, kurie galėtų jungtis prie frakcijos dabar nerandame. Todėl šiandien tas klausimas yra atidedamas”,– Eltai tvirtino R. Žemaitaitis. 

Jo teigimu, sutarimas dėl to, kas galėtų užimti opozicijos lyderio vietą būtų esminis postūmis naujos frakcijos atsiradimui, kadangi būtent ši pozicija ir būtų Mišrios grupės narius jungiantis veiksnys.

„Reikia pirmiausiai apsispręsti dėl opozicijos lyderio išrinkimo, nes Mišri grupė nei ten, nei ten nepriklauso. Arba norim, kad būtų opozicijos lyderis, arba ne“,– teigė R. Žemaitaitis.

Visgi, Mišrios grupės narys pripažįsta, kad dėl opozicijos lyderio, galinčio paskatinti ir naujos frakcijos susiformavimą, aktyvios derybos šiuo metu nevyksta. Jo nuomone, būtinas išorinis veiksnys, kuris paskatintų derybų dėl opozicijos lyderio ir naujos frakcijos steigimo poreikį.

„Be opozicijos lyderio sunku priiminėti sprendimus ir susitarti. Reikia kažkokio spyrio ar kokio didesnio sukrėtimo, kad opozicija suprastų, jog frakcija šiandien yra būtina ir reikalinga. Jeigu to nebus, tai dirbsim Mišrioje grupėje ir siūlysim projektus“,– sakė R. Žemaitaitis, akcentuodamas, kad šiuo metu dėl naujos frakcijos formavimo lieka tik laukti.

K. Glaveckas: opoziciją vienyti gali tik LVŽS

Kitas Mišrios grupės narys Kęstutis Glaveckas, komentuodamas dalies šios grupės narių galimybę susiburti į frakciją, akcentavo šios grupės narių vienybės trūkumą ir teigė, kad naujos frakcijos kūrimas šiuo metu nevyksta, nes laukiama stipriausios opozicinės partijos – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) veiksmų vienijant opoziciją.

„Manau, kad yra laukiama pagrindinių sprendėjų, nes frakcijos sukūrimas savaime neduoda naudos. Reikia, kad „valstiečių” frakcija spręstų. Ten yra pagrindinė opozicinė jėga, kuri turi gana gerą organizaciją, turi daug žmonių“,– teigė K. Glaveckas.

Jo nuomone, kol „valstiečiai“ nesiims lyderystės ir nepradės kalbėtis su opozicijos kolegomis, Mišrios grupės nariai į vieningą frakciją taip pat nesijungs.

„LVŽS neperlipa per save. Dėl to smulkesnės opozicinės partijos ir pavieniai Seimo nariai nesijungia. Kai nėra jėgos, nėra ir prie ko jungtis“,– sakė K. Glaveckas.

Parlamentaras R. Žemaitaitis neslepia, jog Seimo koridoriuose sklando idėja suburti frakciją iš Mišriai Seimo narių grupei priklausančių politikų. Tuomet R. Žemaitaitis teigė, kad toks darinys turėtų koordinuotą, bendrą poziciją ir būtų tam tikra politinė atsvara dominuojančioms frakcijoms.

Pagal Seimo statutą, frakciją įkurti gali ne mažiau kaip septyni parlamentarai. Šiuo metu Mišrią Seimo narių grupę sudaro 13 Seimo narių: Rita Tamašunienė, Jonas Pinskus, Valdemaras Valkiūnas, Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Kęstutis Glaveckas, Petras Gražulis, Domas Griškevičius, Česlav Olševski, Andrius Palionis, Beata Petkevič, Remigijus Žemaitaitis.