Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius sako, kad ir toliau atidėti reinvesticinę lengvatą pelno mokesčiui yra prabanga, kurios Lietuva negali sau leisti. Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pasigenda aiškesnio plano, kam bus skirtos lėšos, sukauptos panaikinus mokesčių lengvatas.

Finansų ministerijos inicijuotoje diskusijoje apie mokesčių lengvatų peržiūrą R. Varkulevičius teigė, kad įsibėgėjus mokesčių lengvatų pokyčiams labai svarbu užtikrinti, jog šalis neprarastų savo konkurencingumo.

„Turbūt puikiai suprantame, kad jeigu prarandame galimybę efektyviai dirbti, vadinasi, mažėja ir kai kurių žaliavų gamyba, (...) ir lentynos parduotuvėse yra užimamos svetimų valstybių prekių – atitinkamai ten keliauja didžiausia pelno dalis“, – kalbėjo jis.

Anot R. Varkulevičiaus, dėl mokesčių lengvatų turi būti sprendžiama atsižvelgus į kaimyninių valstybių taikomas priemones šioje srityje.

„Darbdaviai visada yra suinteresuoti aukštais darbuotojų atlyginimais ir atitinkamai mokesčiais, tačiau norint išlaikyti konkurencingumą dažnai reikia subalansuoti savo veiksmus. Mokesčiai, jei jie neadekvatūs tam laikotarpiui ir ypatingai neigiamai konkuruoja su aplinkinių valstybių mokesčiais ar skatinamomis priemonėmis, labai stipriai atsiliepia. Turime suprasti, kad laisvas ES prekių ir kapitalo judėjimas tikrai mums turi didžiulę įtaką ir kad pirmiausia konkuruojame regione“, – akcentavo jis.

R. Varkuelvičius pabrėžė, kad būtina kuo greičiau grąžinti mokestinę lengvatą reinvesticijoms.

„2000 metais buvo padaryta ši lengvata, didžiausios investicijos buvo padarytos į gamybos efektyvinimą, tad ir į darbo našumą. (...) Panaikinę šią lengvatą pakliuvome į tam tikrą duobę. (...) Atidėti reinvesticinę lengvatą pelno mokesčiui yra neleistina prabanga, ypatingai pandeminiu laikotarpiu“, – tikino jis.

„Pandemija turės poveikį kai kam trejus, penkerius metus, kai kam – dar ilgiau. Prie to dar prisideda žaliųjų iniciatyvų įgyvendinimas. Vadinasi, vėl atsiranda papildomų trukdžių, kurie leistų subalansuoti ekonomiką, o tai yra labai svarbu. Įmonėms šiandien reikia užtikrinti savo egzistencines galimybes per konkurencingumą“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu diskusijos metu I. Ruginienė pažymėjo, kad vis dar neaišku, kam bus skirtos mokestines lengvatas panaikinus surinktos lėšos.

„Būtų įdomu sužinoti, kur valstybė, atsisakiusi mokestinių lengvatų, planuotų tuos pinigus dėti? (...) Jei kalbame apie pelno lengvatą, labai svarbu atsakyti į klausimą, kur toji pelno lengvata nueis? Ar ji pasieks darbuotoją, ar ji nuguls į verslininko kišenę?“ – klausė ji.

I. Ruginienė pabrėžė, kad didžiausia nauda iš mokesčių turėtų tekti šalies darbuotojams.

„Labai daug kalbama apie verslą, kad jis daug prisideda prie mokesčių. Visgi galiu pasakyti, kad didžiausią mokesčių dalį suneša piliečiai, darbuotojai. Tikiuosi, kad kai nagrinėsime mokesčių sistemą, galvosime būtent apie darbuotoją kaip galutinį gavėją ir koncentruosimės į tai, kad naudą gautų darbuotojas“, – akcentavo ji.