Prezidentūra teigia, kad jos palaikoma ambicija iki vidurvasario Lietuvoje nuo COVID-19 paskiepyti 70 proc. populiacijos yra įmanoma, jei tik bus užtikrinti trys veiksniai. Iš esmės tai susiję ir su tuo, kaip darbą ir komunikaciją seksis organizuoti Vyriausybei.

„Tikslas, be abejo, yra labai ambicingas ir yra įvairių iššūkių keliaujant jo link. Tačiau matant, kokios dedamos pastangos iš Europos Komisijos, kad tos kliūtys būtų pašalintos – tai tikrai leidžia tikėtis, jog šį tikslą pasiekti yra įmanoma“, – LTR radijui sako prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta.

„Siekiant šio tikslo yra trys esminiai veiksniai“, – pažymi patarėjas.

Pirmiausia, akcentavo S. Krėpšta, tai yra gaunamų vakcinų kiekis.

„Čia dedamos pastangos ir matomas tam tikras proveržis“, – sakė jis.

„Tačiau labai svarbu tinkamai vykdyti ir vakcinavimo procesą ir siekti, kad tas procesas nacionaliniu lygiu būtų labai efektyvus ir, kad kuo daugiau gautų vakcinų atsidurtų skiepijimo centruose per kuo trumpesnį laiką“, – apie antrą svarbų veiksnį sako S. Krėpšta.

Pasak patarėjo, sprendžiant iš esamų skiepijimo spartos tendencijų, galima kalbėti apie tam tikras rizikas.

„Jeigu skiepijimosi tempai išliktų tokie, kokie yra šią ar praėjusią savaitę – tai, be abejo, rizika kyla. Praėjusią savaitę mes gavome apie 70 tūkst. vakcinų, ir tai sudaro prielaidas tikrai didinti vakcinavimo tempus. Kol kas matome, kad tie skaičiai nėra padidėję. Turėjome šventinių dienų, kurių metu vakcinavimo tempai ženkliai sumažėjo. Matant, kad vakcinų tiekimas augs, be jokios abejonės, turi augti ir paskiepytų žmonių skaičiai. Priešingu atveju, yra rizika, kad sandėliuose taip pat augs vakcinų kiekiai“, – teigė S. Krėpšta.

Galiausiai trečiasis veiksnys, siekiant suformuoti Lietuvoje kolektyvinį imunitetą iki vidurvasario – tai komunikacija.  

„Trečiasis principas, kuris yra be galo svarbus sklandžiam ir sparčiam skiepijimui, yra žmonių noras skiepytis. Čia labai svarbi tinkama komunikacija su skirtingomis žmonių grupėmis: su vyresniais, su jaunesniais asmenimis, tinkamas išankstinis jų informavimas ir registravimas“, – teigė S. Krėpšta.

Pasak patarėjo, žvelgiant į Vyriausybės darbą šiuo klausimu taip pat galima surasti kritikuotinų vietų. Jo teigimu, tikėtina, kad dėl valdžios komunikacijos ir informacijos stokos darbą iš dalies atnaujinęs verslas nesuskubo testuotis.

„Visada yra kur pasitepmti ir kur tobulėti. Vienas epizodas – matėme, kad gana vangiai testavosi smulkūs verslininkai, grįžtantys į ribotai atidarytus verslus. Viena vertus, galima kalbėti apie šiek tiek mažą verslininkų aktyvumą. Antra vertus, turbūt galima kelti klausimą, ar visi šie smulkieji verslininkai laiku gavo tinkamą informaciją, kur jie turėtų atvykti, kaip jie turėtų užsiregistruoti testavimui“,– sakė S. Krėpšta.

Nedarbo rodiklis kelia nerimą

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta sako, kad nedarbo rodiklis šalyje kelia nerimą.

„Tikrai kelia nerimą vienas rodiklis – nedarbo rodiklis. Šiuo metu nedarbas Lietuvoje siekia maždaug 10 proc., ir tai yra maždaug pusantro karto didesnis rodiklis negu vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse. Prieš pandemiją pagal nedarbo lygį mes atrodėme žymiai geriau ir buvome geresni negu vidutiniškai ES šalyse“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

Jo teigimu, nerimą kelia jaunimo nedarbo lygis, kuris siekia beveik 20 proc., taip pat ir tam tikri vyresnio amžiaus asmenys, anot S. Krėpštos, yra smarkiai paveikti pandemijos, ypač tie, kurie dirbo viešbučių, sveikatingumo sektoriuose.

Pasak S. Krėpštos, ketvirtadienį su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene susitiksiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda sieks aptarti šią situaciją ir galimybes taikyti įvairias priemones padėčiai keisti.

„Su ministre prezidentas būtent ir sieks aptarti situaciją ir galimybes taikyti įvairias priemones – tiek įstatymines, tiek neįstatymines, kurios galėtų pakeisti šią situaciją, kurią mes šiuo metu turime postpandeminiu periodu. Žvelgiant į šiuos metus, nedarbo lygio mažinimas bus labai svarbus prioritetas, nes tai tiesiogiai susiję ir su pajamų nelygybe, ir apskritai su socialine šalies būkle, nes darbo neturėjimas turbūt yra viena didžiausių rizikų po sveikatos problemų, kuri kyla žmonėms šiuo postpandeminiu laikotarpiu“, – pridūrė S. Krėpšta.

Nutekėję „CityBee“ duomenys – raginimas verslui investuoti didinant duomenų bazių apsaugą

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta teigia, kad į incidentą, kai buvo nutekinti dalies „CityBee“ vartotojų duomenys, atsakingos tarnybos sureagavo pakankamai operatyviai. Jis taip pat pažymi, kad pandemijos metu vis dažniau pereinant prie paslaugų teikimo skaitmeninėje erdvėje verslams būtina investuoti į duomenų bazių apsaugą.

„Be abejo, tai yra nemalonus incidentas. Galima pasidžiaugti, jei galima taip pasakyti, tik tuo, kad tarnybos sureagavo pakankamai operatyviai, pradėti visi reikiami tyrimai ir kompetentingos tarnybos išsiaiškins šios situacijos problemas ir priežastis“, – LRT Radijui ketvirtadienį teigė jis.

Anot S. Krėpštos, šiuo metu tiek verslams, tiek valstybės institucijoms itin svarbu investuoti į duomenų apsaugą.

„Tačiau turbūt ne ką mažiau svarbus aspektas yra tai, kad žvelgiant į ateitį ir matant, kad mūsų ekonomika vis labiau skaitmenėja ir vis plečiasi paslaugų mastai, kurie tiesiogiai susiję su skaitmeninėmis platformomis, duomenų apsauga, – be jokios abejonės, verslas turi tikrai atsakingai žiūrėti į savo veiklą ir svarbiausia – investuoti į tų duomenų apsaugą“, – sakė S. Krėpšta.

„Tai galioja tiek verslui, tiek valstybės institucijoms (...). Skaitmeninės erdvės ir duomenų saugumas bus kritinis veiksnys, nulemsiantis verslo sėkmę teikiant tokias paslaugas“, – pridūrė jis.

Prezidento patarėjo nuomone, panašūs incidentai – tai tam tikras raginimas verslui neatidėti nuolatinio skaitmeninių sistemų atnaujinimo ir tobulinimo.

„Tai tikrai tam tikras žadintuvas ir kitam verslui, kuris vis labiau linksta prie skaitmeninių paslaugų, ir tam tikras įrodymas, kad reikia investuoti, skirti tiek žmogiškuosius, tiek finansinius resursus didinant duomenų bazių apsaugą, didinant asmens duomenų apsaugą ir nuolat atnaujinant įvairias sistemas. Nes įvairūs ir bloga menantys programuotojai, ir tam tikros kitų šalių jėgos ieško spragų ir gana operatyviai jas suranda“, – kalbėjo jis.

Paaiškėjus, jog kibernetiniai nusikaltėliai forume paskelbė apie 110 tūkst. Lietuvoje registruotų automobilių nuomos paslaugas teikiančios „CityBee“ klientų informaciją, Lietuvos kriminalinės policijos biuras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pavogtų duomenų.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska antradienį per spaudos konferenciją sakė, kad rizikos, kylančios nutekėjus dalies „CityBee“ klientų asmens duomenims, yra laikomos mažomis, todėl nukentėjusiems asmenims kol kas nesiūloma keisti banko kortelių ar vairuotojo pažymėjimo.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina anksčiau trečiadienį sakė, kad, remiantis turima informacija, tikimybė, jog nutekintais duomenimis galima pasinaudoti įsigyjant prekes ar paslaugas, imant kreditus, yra maža.