Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako mananti, kad lokalūs karantino atlaisvinimai galėtų būti vykdomi suteikus daugiau atsakomybės vietos valdžiai. Visgi ji priduria, kad tokiu atveju judėjimo ribojimai tarp savivaldybių turėtų išlikti.

„Liberalų sąjūdis mano, jog reikėtų daugiau pasitikėti savivalda ten, kur akivaizdu, kad įmanoma susitvarkyti su situacija. Ir mes turime tokias savivaldybes kaip, pavyzdžiui, Rietavo, kur šiandien yra 41 atvejis 100 tūkst. gyventojų – jie yra saugiai B scenarijuje.

Yra dar 10 savivaldybių, kurios artėja prie 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tai yra irgi neblogas rezultatas. Tikrai jose būtų prasminga imtis svarstyti lokalius atlaisvinimus, žinoma suteikiant daugiau atsakomybės vietos valdžiai, ir ta atsakomybę, manau, merai yra pasirengę ją prisiimti“, – „Žinių radijui“ teigė ji.

V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad „šiuo atveju tam tikri judėjimo ribojimai turėtų išlikti“.

„Antraip minėtasis principas prarastų prasmę. Bet kol kas ir Vyriausybės svarstomuose scenarijuose šie apribojimai yra vis dar likę. Tad manau, kad būtų galima suvaldyti šias rizikas, kad žmonės iš kitų savivaldybių ar didmiesčių neplūstų į mažus miestelius“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Ji taip pat pridūrė teigiamai vertinanti Vyriausybės ketinamą svarstyti ribojimų atlaisvinimą verslui ir sako, kad „nuo kitos savaitės jau turėtų būti leista dirbti smulkiesiems verslams – tiems, kurie gali užtikrinti maksimalų saugumą.“

Vyriausybė posėdyje trečiadienį spręs, ar leisti vykdyti veiklą kirpykloms ir parduotuvės, turinčioms atskirą įėjimą, bei vykti lauko treniruotėms.

V. Čmilytė-Nielsen apie diskusiją dėl atstovavimo EVT: netikiu sprendimu iš jėgos pozicijos

Konservatoriams ir Prezidentūrai nesutariant dėl to, kas Lietuvai turėtų toliau atstovauti Europos Vadovų Taryboje (EVT), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šio klausimo negalima spręsti iš „jėgos pozicijų“.

„Aš netikiu sprendimu iš jėgos pozicijos. Man rodos, kad mes turime išmintingus politikus, kurie turėtų ieškoti sutarimo“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė Seimo vadovė.  

Pastaruoju metu konservatoriams atstovaujantys politikai kėlė klausimą, ar gali Lietuvai Europos Vadovų Taryboje toliau atstovauti vien tik prezidentas Gitanas Nausėda. Kai kurių politikų teigimu, būtų geriau, jei Lietuvai EVT galėtų atstovauti premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jų, premjerės dalyvavimo EVT būtina siekti pirmiausiai dėl to, kad ES struktūrose sprendžiami klausimai pagal savo pobūdį daugiau priklauso Vyriausybei, o ne prezidentui.

Seimo pirmininkė teigia, kad šiuose argumentuose esama logikos.

„Formaliai žvelgiant pagal mūsų sąrangą, tai atstovauti EVT turėtų prezidentas. Kita vertus, kuomet mes pasižiūrime į kitas šalis – tai iš 27 ES šalių 23 premjerai atstovauja EVT. Galbūt ir būtų logiška, kad tas lyderis, kuris turi daugiau vykdomosios valdžios, kad jis vyktų į tokius susitikimus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen, iš karto pažymėdama, kad, nepaisant to, dėl šio klausimo turėtų išsiaiškinti premjerė ir prezidentas.  

„Mano nuomone, šiuo klausimu geriausia būtų rasti sutarimą prezidentui ir premjerei, galbūt dalinantis šią funkciją tam, kad būtų kuo didesnė nauda Lietuvai. Aš visgi būčiau linkusi į tokį sprendimą“, – apibendrino liberalė.

Prezidentūra tvirtina, kad nėra svarių priežasčių, kodėl reikėtų keisti esamą Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje tvarką. G. Nausėdos vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės teigimu, prezidentui vykdyti šalies atstovavimo EVT funkcijas užtikrina Konstitucija.