Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikėtų plačios ekspertų ir politikų diskusijos prieš nusprendžiant keisti lietuviškąjį Baltarusijos pavadinimą. Visgi, pažymi šalies vadovas, pagrindo ir precedentų tokiam žingsniui yra.

Antradienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis gavo Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos laišką, kuriame kviečiama oficialų Baltarusijos pavadinimą lietuvių kalba keisti į baltarusių kalbai artimesnę šalies pavadinimo formą.

„Aš manau, kad galime pasvarstyti, kaip galime kitaip vadinti Baltarusiją, nes tam tikros asociacijos mūsų kalboje su kita valstybe, be jokios abejonės, kyla. Juo labiau, kad turime gerą precedentą – prisiminkime Sakartvelą. Iš pradžių atrodė, kad Sakartvelas sunkiai prigis mūsų viešojoje erdvėje, tačiau, manau, prigijo lengviau nei mes tikėjomės, ir mes turime draugų Sakartvele padėką už tai, kad atsižvelgėme į jų pačių prašymą kitaip vadinti jų valstybę“, – interviu LRT radijui sakė G. Nausėda.

Jis pažymėjo, kad sprendžiant šį klausimą ypač svarbu įsiklausyti į specialistų pasiūlymus.

„Tegu tai daro platesniu mastu ir specialistai, ir, žinoma, politikų vaidmuo turėtų būti ne paskutinis“, – teigė jis.

„Dažnai taip atsitinka, kuomet mes ignoruojame specialistų pasiūlymus, tuomet sukuriame keistus politinius precedentus, dėl kurių paskui yra šiek tiek gėda“, – pridūrė prezidentas.

S. Cichanouskaja Lietuvos užsienio ministrui siųstame laiške argumentuoja, kad, patikslinusi pavadinimą, Lietuva pareikštų pagarbą mūsų kaimynės suverenumui, palaikytų baltarusių tautos kalbinę ir kultūrinę tapatybę. Pats G. Landsbergis teigia palaikąs idėją keisti Baltarusijos pavadinimą lietuvių kalboje.  

„Belarus – reiškia „Baltoji Rusia“, o ne Rusija“, – teigė G. Landsbergis pranešęs, kad Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją su prašymu įvertinti siūlymą ir pradėti Baltarusijos pavadinimo patikslinimo procedūrą. Pasak jo, keliant Baltarusijos pavadinimo klausimą lietuvių kalboje, yra siekiama prisidėti prie kaimyninės valstybės pilietinės savimonės formavimosi.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas teigė, kad kol kas tokią galimybę vertinantis gana skeptiškai.

Prezidentas apie vakcinavimą be eilės: privalome būti labai nepakantūs tokio pobūdžio pažeidimams

Šalies prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad užkardyti vakcinavimą nepaisant prioritetinės eilės bus ketinama tiek įtraukiant savivaldybes, tiek taikant atitinkamus teisės aktus tokių pažeidimų nuobaudoms taikyti. Prezidentas pabrėžia, kad vakcinavimas nuo COVID-19 be eilės nebus toleruojamas, ir priduria laikąsis anksčiau išsakytos nuomonės, jog tokį poelgį būtų galima pavadinti šlykščiu cinizmu.

„Paprastai nesu labai impulsyvus žmogus, bet tą kartą aš tikrai buvau įtūžęs ir mano reakcija buvo labai greita. Ir tai, ką aš įvardijau kaip šlykštų cinizmą, lygiai taip pat įvardinčiau ir šiandien.

Tai yra labai negražus poelgis, nedarantis garbės pirmiausia jame dalyvaujantiems žmonėms. Jie, manau, puikiai suvokė, ką daro, bet, nepaisant to, darė toliau. Tegul tai būna gera pamoka tiems, kurie galbūt norėtų pasinaudoti vakcinavimo tvarkos skylėmis arba tam tikromis interpretacijos galimybėmis ateityje“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė šalies vadovas.

Prezidentas sakė, kad dėl grėsmės, jog per šalį neseniai nuskambėjusių vakcinavimo be eilės atvejų gali pasikartoti, kartu su premjere Ingrida Šimonyte bei sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu jau aptarė, kokiomis priemonėmis būtų galima užkardyti pažeidimus.

„Aš matau tokią riziką ir štai dėl to mes buvome susitikę ir su premjere, ir su sveikatos apsaugos ministru. Masinis vakcinavimo procesas taigi dar net neprasidėjo, tai jeigu jau turime pirmosiomis savaitėmis štai tokio pobūdžio pažeidimus, kas atsitiks, kuomet prasidės masinis vakcinavimo procesas? Ar turėsime pakankamai aiškius kriterijus, ar turėsime sistemą, kaip pereiname nuo aukštesnio prioritetiškumo lygio prie žemesnio?“, – kalbėjo prezidentas.

„Aš matau, kad sveikatos apsaugos ministras reaguoja, kad priimti tam tikri sprendimai, kurie turėtų užkirsti kelią arba bent jau sumažinti tokių pažeidimų galimybę ateityje, ir tai yra žingsnis teisinga linkme“, – pridūrė jis.

Tarp sveikatos apsaugos ministro sprendimų – savivaldybių įpareigojimas užtikrinti teisingą vakcinavimą. Vertindamas, ar dėl savivaldybių kaip tam tikro pobūdžio politinių institucijų įtraukimo į vakcinavimo priežiūros procesą nekils grėsmė pažeidimų rizikos didėjimui, G. Nausėda teigė, jog nuo to turėtų apsaugoti aiškiai sudėlioti prioritetai ir sklandi sistemos veikla

„Jeigu egzistuoja labai aiškūs prioritetai ir sistema yra tiek skaitmenizuota, kad galima bet kada centralizuotai patikrinti ar atsitiktiniu, ar nuosekliu būdu, ar laikomasi vakcinavimo tvarkos, manau, jau yra gera prielaida tai kontrolei užtikrinti. Savivaldybių įtraukimas į procesą, kaip tam tikro pobūdžio politinių institucijų įtraukimas į procesą, kelia tam tikrą pažeidimų riziką, bet, aš manau, tai tokia rizika, kurią mes galime suvaldyti, tuo tarpu būdami labai nepakantūs tokio pobūdžio pažeidimams“, – tikino jis.

Prezidentas pridūrė, kad apie galimas nuobaudas vakcinavimo taisyklių nesilaikantiems kalbės ir su naujai išrinkta generaline prokurore Nida Grunskiene.

„Taip, manau, kad tai yra iš esmės dalies tų pasiūlymų, apie kuriuos mes kalbėjome su ministru dar šį pirmadienį, įgyvendinimas. Savo ruožtu aš tikrai pasinaudosiu proga, kad štai prisieks naujoji generalinė prokurorė Nida Grunskienė, ir mes turėsime su ja pokalbį. Ketinu tame pokalbyje aptarti ir labai nuoseklų mūsų galiojančių teisės aktų taikymą štai tokio pobūdžio pažeidimams“, – sakė jis.

Tuo tarpu vertindamas tai, kad konkursą išvežioti vakcinas laimėjo anksčiau veganišką maistą gaminusi kompanija, G. Nausėda pažymėjo, kad konkurso organizatoriai turėjo labai gerai įvertinti, ar tokios kompanijos pajėgios atlikti šią gyvybiškai svarbią funkciją.

„Bendrovės turi teisę dalyvauti konkursuose ir siekti tapti nugalėtojomis. Tik tie, kurie konkursus organizuoja, turėtų labai gerai įvertinti, ar tokios bendrovės yra pajėgios atlikti savo funkcijas, ir svarbiausia, ar jos nesugadins tos vakcinos, kuri mums gyvybiškai reikalinga. Tikrai nesiimsiu daryti kažkokių šito konkretaus atvejo apibendrinimų, tačiau reikalavimai tokio pobūdžio paslaugas keliančioms bendrovėms turi būti taikomi ypatingai. (...) Tai funkcija, kuri yra gyvybiškai svarbi mūsų Lietuvos visuomenės tęstinumui, ir mes čia klaidų daryti neturime teisės“, – pabrėžė prezidentas.

G. Nausėda kol kas susilaiko nuo A. Dulkio vertinimo: nenoriu įsirašyti į kritikų chorą

Šalies vadovas Gitanas Nausėda mano, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys stengiasi tinkamai atlikti savo pareigas bei įsiklausyti į jam pateiktus pasiūlymus, tačiau, pasak prezidento, šią sudėtingą situaciją jam yra nelengva. Šalies vadovas teigia kol kas norįs susilaikyti nuo ministro vertinimo bei kritikavimo ir teigia, kad Prezidentūra yra pasiruošusi A. Dulkiui padėti.

„Aš manau, kad ponas Arūnas tikrai stengiasi: formuoja komandą, stengiasi įsiklausyti į pasiūlymus ir jam tikrai yra nelengva, nes problemos spaudžia iš visų pusių ir to įsibėgėjimo laikotarpio, susipažinimo su situacija laikotarpio prabangos jis neturėjo. Bet turbūt jis aiškiai žinojo, į kokį karštą tašką jis eina“, – interviu LRT radijui teigė G. Nausėda.

Prezidentas pažymi kol kas norįs susilaikyti nuo ministro vertinimo ir kritikavimo. Jo teigimu, Prezidentūra per šią sudėtingą pandemiją yra pasiruošusi padėti A. Dulkiui.

„Tai šiandien aš susilaikysiu nuo vertinimų ir juo labiau nenoriu aš čia labiau įsirašyti į kritikų chorą, kuris ir be manęs yra pakankamai gausus. Žmogus dirba, žmogus nori pasiekti rezultato toje vietoje, kurioje dirba ir žiūrėkime, kaip jam sekasi“, – sakė šalies vadovas.

„Ten, kur mes galime padėti patarimu, galbūt tam tikrų dalykų inicijavimu, jeigu reikia ir teisinių dalykų, mes tikrai padėsime ir ponas A. Dulkys turi jausti šią paramą“, – pridūrė jis.

Vyriausybė daro viską, kad pandemija būtų suvaldyta

Tuo tarpu paklaustas, kaip vertina naujosios Vyriausybės veiklą, prezidentas akcentavo, kad Ministrų Kabinetas deda visas pastangas, kad suvaldytų koronaviruso pandemiją. Šalies vadovo teigimu, tai ir yra Vyriausybės pagrindinė priedermė.

„Turbūt tai, ką pasakiau apie pono A. Dulkio veiklą, galima pritaikyti ir Vyriausybei, nes Vyriausybės pagrindinė priedermė kaip tik yra užgesinti koronavruso gaisrą ir vandens atsargos yra pilamos labai sparčiai ir yra daroma viskas, kad tas gaisras mažėtų“, – teigė G. Nausėda.

Visgi prezidentas atkreipia dėmesį, kad Vyriausybei taip pat kyla ir daug kitokio pobūdžio iššūkių, visų pirma susijusių su ekonomika ir socialiniu gyvenimu.

„Tai turbūt pirmąją tų sunkumų išraišką mes matome 2021 metų biudžete: 7 proc. deficitas, didelės fiskalinės įtampos, kalbos, diskusijos apie tai, ką turėtume keisti finansų politikoje, kaip turėtume grįžti prie normalaus režimo. Visa tai jau yra labai aktualu šiandien, bet, aš manau, ilgainiui arba rytoj poryt keisis mūsų problemų akcentai“, – atkreipė dėmesį šalies vadovas.

G. Nausėda teigia, kad jeigu šiandien labiausiai yra akcentuojamas pandemijos valdymas, tai, pasak jo, „rytoj mes kalbėsime būtent apie tai, kokius pėdsakus pandemija paliko mūsų ekonomikoje, versle, socialiniame gyvenime, ir ekonominiai klausimai veikiausiai taps prioritetiniai“.

NVSC vadovas turi visas teises savo noru nesitraukti iš pareigų

Šalies vadovas įvertino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovo Roberto Petraičio sprendimą savo noru nesitraukti iš einamų pareigų. Jo teigimu, dabar NVSC vadovo teiginio, esą jis nieko blogo nepadarė, nepakanka.

„Turime daug atsakingų pozicijų Lietuvoje, kai teigti, kad nieko blogo nepadariau, bet taip pat nieko ir gero nepadariau tiesiog yra nepakankama atsakomybei arba mandatui, kuris yra suteiktas“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas taip pat pripažįsta, kad NVSC veikloje egzistuoja daug problemų, tarp jų ir veiklos organizavimo problemų.

„Savo laiku lankiausi šiame centre, mėginome kuo galime prisidėti prie to, kad šitas centras veiktų sėkmingiau ir viena iš mūsų iniciatyvų buvo įtraukti kariuomenę, savanorius, karius į skambučių centrų veiklą, į tai, kad padėtų, sumažintų krūvį, tenkantį ten dirbantiems darbuotojams ir jie galėtų užsiimti savo veikla efektyviau“, – sakė G. Nausėda.

„Matyt, tokia ekstensyvi pagalba yra nepakankama ir šiame centre iš tikrųjų reikia imtis tam tikrų struktūrinių pertvarkymų, kurie padėtų geriau atliepti tiems reikalavimams, kurie yra keliami šiai institucijai. Savaime suprantama, jeigu vyksta tokio pobūdžio pasistumdymai arba trintys tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir NVSC, tai nėra gerai, nes tai neleidžia įgyvendinti šių būtinų pokyčių, apie kuriuos aš kalbėjau“, – taip pat akcentavo jis.

Visgi G. Nausėda pabrėžė, kad NVSC vadovas R. Petraitis, turi visas teises nesitraukti iš pareigų savo noru.

„Tokiu atveju turbūt žmogus turėtų pagalvoti apie savanoriško pasitraukimo galimybę, tačiau aš, kiek žinau, direktorius nusprendė šia galimybe nepasinaudoti. Tai yra jo teisė ir jis ją gali ginti“, – teigė prezidentas.