„Kol kas, aš manau, kad mes esame tokioje plato stadijoje, tuo požiūriu, kad nėra kažkokių ketinimų nei švelninti, nei griežtinti karantino artimiausiomis dienomis. Iš statistikos, kurią mes turime, negalime daryti išvadų, kurios mums leistų vienareikšmiškai teigti apie esamas tendencijas“, – LRT radijui sakė premjerė, pažymėdama, kad pastarosiomis dienomis mažesnį fiksuotų užsikrėtimų skaičių lėmė tiesiog mažesnės testavimo apimtys.

Pasak Vyriausybės vadovės, daugiau apie tolesnį karantino režimo priemonių taikymą bus galima pasakyti pasibaigus šventiniam laikotarpiui.

„Aš manau, kad kol mes nepraeisime švenčių laikotarpio mums bus labai sunku pasakyti,kokia yra konkrečiai stadija šiuo metu ir kiek reikia ar nereikia papildomų priemonių. Svarstyti apie švelninimą sausio pradžioje, manau, tikrai pagrindo nebus. Bet jei dinamika išsilaikytų palanki ir mes tai matytume kelias savaites, tada sausio antrojoje pusėje būtų galima kalbėti apie kažkokią dalį. Bet tikrai, kad ne visi suvaržymai būtų atšaukti“, – detalizavo I. Šimonytė.

„Aš manau, kad be Trijų Karalių mes tikrai negalėsime pasakyti kažko apie dinamiką ir tendenciją. Dabar mes turime atskirų epizodų rinkinį ir tie atskiri epizodai mums nepapasakojo istorijos“, - pridūrė ji.

Galiausiai, I. Šimonytės teigimu, kol kas galima tik pasidžiaugti kad per kalėdines šventes Lietuvos sveikatos sistema atlaikė.

„Viena turbūt gera žinia, kurią galima sau pasakyti, nors ir su atsargumu, yra tai, kad per keturias nedarbo dienas mūsų sveikatos sistema atlaikė. Nes išties galėjo būti ir kitaip. Tačiau tai nėra pagrindas atsipalaiduoti“, – apibendrino premjerė.

I. Šimonytė apie V. Uspaskicho reklamuojamą vandenį: kiek tai moralu, turbūt turėtų vertinti rinkėjai

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad išaugusi dezinformacija apie COVID-19 vakciną nestebina, nes, pasak jos, tai yra jautri tema, apipinta sąmokslo teorijomis. Visgi premjerė mano, kad neigti kiekvieną pasirodžiusią dezinformaciją Vyriausybei nėra prasminga ir akcentuoja, kad prasidėjus masiniam skiepijimui visuomenė bus visapusiškai informuota.

„Viena vertus, tai nestebina, nes skiepai yra visada ta tema, kuri susilaukia labai daug dezinformacijos, net tik koronaviruso, bet ir visi kiti skiepai. Tikrai yra labai daug sąmokslo teorijų apie skiepus ir daug bandymų žaisti žmonių emocijomis ir tuo, kad informacija ne visada yra žinoma“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė.

„Tai mes nuo pat pradžių bandėme laikytis tokios nuostatos, kad, kai prasidės masinis vakcinavimas, stengsimės žmones informuoti kuo išsamiau, kad galėtų tie žmonės, kurie abejoja, (...) kad jie galėtų tą sprendimą priimti“, – pridūrė premjerė, akcentuodama, kad abejojančių, ar vakcinuotis, asmenų yra apie trečdalis.

Tuo tarpu vertindama Darbo partijos pirmininko europarlamentaro Viktoro Uspaskicho reklamuojamą vandenį, kuris neva gali apsaugoti nuo COVID-19, ministrė pirmininkė teigė, kad tai greičiausiai yra politiko verslo planas.

„Labai brangus vanduo, tai matyt, kad žmogus tiesiog bando naudotis proga ir užsidirbti. Kiek tai moralu, tai rinkėjai turbūt turėtų tai vertinti. Bet kaip rodo patirtis, rinkėjai pono Viktoro moralę visada vertina labai atlaidžiai“, – sakė ji.

Visgi I. Šimonytė, paklausta, kodėl nebuvo paneigta informacija apie neva specialų COVID-19 imunitet1 suteikiantį vandenį, teigė, kad Vyriausybė neneigs kiekvienos pasirodžiusios neteisingos informacijos, nes tai, pasak jos, nėra prasminga. Visgi premjerės teigimu, prasidėjus masiniam skiepijimui nuo COVID-19 Vyriausybė stengsis kuo labiau informuoti visuomenę.

„Dabar mes kalbame apie tą stadiją, kai yra vakcinuojami tie žmonės, kurie dirba fronto linijoje. Be jokios abejonės, informacijos pateikimo visuomenei kampanija bus vykdoma ir mes tikrai stengsimės žmones nuoširdžiai informuoti, o ne bandyti nutylėti kažkokią tiesą, kur žmonėms natūralūs klausimai kyla“, – teigė I. Šimonytė.

„Bet bėgti paskui kiekvieną dezinformacijos gabalą išties yra turbūt neprasmingas dalykas, todėl, kad tos dezinformacijos ir kitomis temomis yra labai daug“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė apie S. Skvernelio Vyriausybės darbą dėl COVID-19: sprendimai galėjo ir turėjo būti priimti

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia mananti, kad būtent nuėjusios Sauliaus Skvernelio vadovautos Vyriausybės sprendimai lėmė sudėtingą epidemiologinę situaciją šventiniu laikotarpiu Lietuvoje.

„Mes seniai ginčijomės su buvusia Vyriausybe, ar galėjo būti priimti sprendimai anksčiau, kurie būtų leidę šias šventes turėti mažiau įtemptas. Aš ir toliau manau, kad galėjo ir turėjo būti priimti. Bet jie nebuvo priimti“, – LRT radijui sakė premjerė, kartu pažymėdama, kad žvalgytis į jau darbą baigusios Vyriausybės sprendimus bent jau šiuo atžvilgiu nebereikėtų.

„Praeities dabar vis tiek nepakeisi. Tiesiog ateini ir sprendi čia ir dabar. Man atrodo, kad bandymas pakeisti praeitį yra visada mažai prasmingas užsiėmimas“, – pridūrė I. Šimonytė.

Tuo metu dar pastarąją savaitę ekspremjeras S. Skvernelis Delfi TV teigė nesutinkantis, kad šiuo metu nebevaldomą pandemijos siautėjimą Lietuvoje lėmė tai, kad jo vadovautas Ministrų Kabinetas įvesti antrąjį karantiną ryžosi tik lapkričio pradžioje.

Pasak S. Skvernelio, jo vadovaujama Vyriausybė epidemiologinę situaciją sekė atsakingai ir taikė kitus COVID-19 plitimą apriboti turėjusius instrumentus. Galiausiai, pažymėjo S. Skvernelis, sprendimas grįžti prie karantino režimo lapkričio pradžioje, o ne spalio mėnesį buvo priimtas konsultuojantis su ekspertais.

„Buvo didelės ir ilgos diskusijos pačioje Vyriausybėje. Tačiau ministrai priėmė tokį sprendimą įsiklausę medikų, mokslininkų, ekspertų nuomonės“, – interviu Delfi TV sakė S. Skvernelis.

Tačiau kieno konkrečiai rekomendacijomis remdamasi Vyriausybė nusprendė karantiną įvesti lapkričio mėnesį, o ne anksčiau, buvęs premjeras neatskleidė.

„Jūs nesate tardytoja, aš nesu apklausiamasis asmuo. Tie ekspertai, kurie dirbo su mumis, aš jiems visiems esu dėkingas ir dabar minėti pavardes aš neturiu jokio tikslo ir nematau prasmės“, – klausimą uždavusiai žurnalistei atsakė politikas.

I. Šimonytė: tikiuosi, kad padedant policijai ir savivaldai per Naujuosius metus būriavimosi bus išvengta

Premjerė Ingrida Šimonytė viliasi, kad bendromis Vyriausybės, policijos ir savivaldos vadovų pastangomis pavyks išvengti žmonių būriavimosi miestų aikštėse šaudant saliutus ir kitaip draugų kompanijose švenčiant Naujuosius metus. Visgi ministrė pirmininkė teigia visų pirma apeliuojanti į pačių gyventojų sąmoningumą.

„Per Naujuosius metus turbūt visada natūraliai yra žmonių potraukis keliauti į gatvę šaudyti saliutų ir kažkaip kitaip bendrauti. Tikiuosi, kad šiemet bendromis pastangomis su policija ir galbūt su savivaldos vadovais traukos tokių centrų pavyktų išvengti“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė.

„Bet vėlgi aš visą šitą laikotarpį apeliavau į žmonių sąmoningumą ir toliau apeliuosiu į jį, nes daugiau aš jokio ginklo neturiu“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė akcentuoja, kad gąsdinimas dar griežtesniais suvaržymais nėra tinkamas komunikacijos  būdas ir prašo gyventojų ilgojo naujamečio savaitgalio metu būti sąmoningų.

„Aš tiesiog prašau visų pagalvoti apie savo artimuosius, apie kaimynus, savo draugus ir medikus, kurie dirba labai sunkiai. Ligoninėse trūksta žmonių, savanoriais registruojasi tūkstančiai žmonių, kad ateitų padėti. Vadinasi, situacija yra tikrai rimta ir mes visi galime padėti, kad ji taptų geresnė“, – sakė premjerė.